Psichologijos mokykla 360
Personalo atrankos

Mokymosi moduliai

Mokymai vyksta nurodytomis tvarkaraštyje datomis nuo 17.30 - 20.30val.

Asmenybės psichologija Asmenybės psichologija 14 temų2019-03-06 - 2019-06-12 Plačiau

Matoma - nematoma? Slaptos mintys, žmogaus seksualumas ir sąmonės cenzūra. Z. Froido teorija

2019-03-06Inga Bogdzevičienė

Z. Froidas teigė, kad psichinis gyvenimas yra nuostabiai sudėtingo žmogaus organizmo viršūnė. Ir nieko nėra nereikšmingo - vardų ir frazių užmiršimas, “nusišnekėjimai”, tikėjimas atsitiktinumais ir prietarais - viskas yra reikšminga ir turime dėkoti "išsiblaškymui", kuris išduoda slaptus mūsų siekius. Paskaitos ir praktinių užsiėmimų metu susipažinsime su Z. Froido teorija, kurioje daug vietos skiriama nesąmoningai žmogaus psichinio gyvenimo daliai:

  • Laisvos asociacijos ir interpretacijos. Ar "nusišnekėjimai" ir "užmiršimai" išduoda tikrąsias mūsų mintis? 
  • Seksualinis žmogaus gyvenimas. Tarp malonumo ir destrukcijos? 
  • Nesąmoningumo sritis. Ar žmogus pasmerktas nuolat apsigauti ir gyventi iliuzijose apie save? 
  • Baimė ir gynybos būdai. Vaikystė - šiandieninių džiaugsmų ir negandų šaltinis? 
  • Simptomo prasmė. Ar įmanoma būti visiškai sveikam? 
  • Įvadas į sapnų analizę pagal Z. Froidą.

Bus kalbama apie topografinį ir patobulintą struktūrinį psichikos modelį  (Id, Ego, Superego), elgesio motyvaciją, psichoseksualinį asmenybės vystymąsi (oralinė, analinė ir falinė stadijos), Edipo ir Elektros kompleksus, nerimo ir gynybos formas, įvadą į sapnų analizę.



Nematomos vaikystės patirtys – kaip vaikystės išgyvenimai mus veikia šiandieną (I dalis)

2019-03-28Julius Tilvikas

Tokius, kokie esame šiandieną, mus suformuoja praeities patirtys ir įvykiai. Yra negatyvių patirčių paliekančių labai gilius įspaudus mūsų asmenybėje, prie kurių grįžtame vėl ir vėl, tai – psichologinės traumos. Sąmoningai neperdirbtos ir saugiai nepadėtos užmarštin, jos veikia mūsų jausmus, mintis, kūną, santykius, elgseną.

Mokymų metu mes:

  • Kalbėsimės, kaip suprasti psichologines vaikystės traumas, kaip jos veikia ir kaip iš jos išgyti. Susipažinsime su esminiais vaiko psichikos raidą įtakojančiais veiksniais, trauminių įvykių bei lėtinės psichologinės traumos atsiradimu ir poveikiu suaugusiam.
  • Tyrinėsime būdus, kaip iš patirtų psichiką žalojančių patirčių išsigydyti taikant psichoterapiją, saviterapiją ar jų derinį. 
  • Susipažinsime ne vien su teorija, bet ir praktiniais, moksliniais tyrimais pagrįstais patarimais.

 

Mokymai skirti visiems, siekiantiems gilesnių psichologijos žinių, norintiems suprasti psichoemocinius mechanizmus, psichologines vaikystės traumas. Taip pat žinantiems savo neigiamą praeitį bei ieškantiems būdų padėti sau ir gyventi emociškai kokybiškesnį gyvenimą.

 

  • Mūsų praeitis = mūsų šiandienos rezultatas
  • Kas mus formuoja – prigimtis ar praeitis?
  • Kodėl mums svarbu suprasti neurologinę ir psichologinę asmenybės raidą 
  • Kas yra vaikystės trauma, traumuojantis įvykis ir lėtinė trauma
  • Patirtas smurtas ir jo tipai: fizinis, psichologinis, seksualinis.
  • Emocinis apleistumas – atskira, dažnai užmirštama patirtis
  • Traumos sūpuoklės – kontrolė ir vengimas


Nematomos vaikystės patirtys – kaip vaikystės išgyvenimai mus veikia šiandieną (II dalis)

2019-04-04Julius Tilvikas

Tokius, kokie esame šiandien, mus suformuoja praeities patirtys ir įvykiai. Yra negatyvių patirčių paliekančių labai gilius įspaudus mūsų asmenybėje, prie kurių grįžtame vėl ir vėl, tai – psichologinės traumos. Sąmoningai neperdirbtos ir saugiai nepadėtos užmarštin, jos veikia mūsų jausmus, mintis, kūną, santykius, elgseną.

Šie mokymai padės suprasti kaip atsiranda psichologinė vaikystės trauma, kaip ji veikia ir kaip iš jos išgyti. Susipažinsite su esminiais vaiko psichikos raidą įtakojančiais veiksniais, trauminių įvykių bei lėtinės psichologinės traumos atsiradimu ir poveikiu suaugusiam.

Tyrinėsime būdus, kaip iš patirtų psichiką žalojančių patirčių išsigydyti taikant psichoterapiją, saviterapiją ar jų derinį. Skirsime dėmesio santykių su tėvais ir artimaisiais aptarimui, stiprinančių resursų radimui bei tolimesniam savęs ugdymui.

Mokymų metu sužinosite ne vien teorinių žinių, bet ir gausite praktinių, moksliniais tyrimais pagrįstų patarimų kaip atpažinti neigiamų savo vaikystės patirčių padarinius ir kaip juos įveikti savarankiškai ar padedant psichikos sveikatos specialistui.

 Mokymai skirti visiems, siekiantiems gilesnių psichologijos žinių, norintiems suprasti psichoemocinius mechanizmus, psichologines vaikystės traumas. Taip pat žinantiems savo neigiamą praeitį bei ieškantiems būdų padėti sau ir gyventi emociškai kokybiškesnį gyvenimą.

 

  • Vaikystės traumos išveikimo scenarijai suaugusiųjų gyvenime
  • Psichologinių vaikystės traumų gydymas taikant psichoterapiją ir saviterapiją
  • Santykis su vaikystėje reikšmingais žmonėmis prieš, per ir po terapijos
  • Resursai gilesniam savo patirčių pažinimui ir perdirbimui


Subalansuotas moteriškumas: mitai ir tiesos

2019-04-09Aurelija Ananjevaitė

„Ką reiškia būti moterimi?“ – moterys diskutuoja tiek susitikusios su draugėmis, tiek dalyvaudamos įvairiose seminaruose, tiek analizuodamos įvairius mokslinius straipsnius. Vieni mano, kad moteris turi būti nepriklausoma, ryžtinga ir kovojanti tiek už savo, tiek už kitų teises. Kiti teigia, jog moteris turi būti nuolankios, supratingos, visus mylintis ramybės įsikūnijimas. Tačiau taip ir neaišku, ar moteris turi atsižvelgti ir vadovautis šiais reikalavimais. Todėl užsiėmimo metu aptarsime:

  • Kokie mitai ir tiesos vyrauja apie moteriškumą?
  • Ką apie moteriškumą pasakoja jungiškosios krypties psichoterapeutai?
  • Kokius vaidmenis per savo gyvenimą atlieka moterys?
  • Kuo moteriškumas (ne)svarbus kuriant santykius su aplinkiniais? 
  • Kodėl moteriasi (ne)svarbu suvokti savo prigimtį?
  • Kaip tapti įvairiapusiškesne asmenybe?


Laimės ir gyvenimo gerovės psichologija - mitai ir realybė ( I dalis)

2019-04-23Violeta Liaugminienė

Pozityvioji psichologija - mokslas ar pasaka? Kas tai? Ir kam  ji reikalinga.  Ar gali žmogus nuo gimimo būti laimingu ar nelaimingu? Ar galima išmokti būti laimingu? Atsakymus į visus šiuos klausimus išgirsite šioje paskaitoje. Ši paskaita ne tik suteiks mokslinių žinių apie laimę, bet motyvuos prisiimti didesnę atsakomybę už ją ir  jos siekti. Suteiks žinių, kaip gerinti visas savo gyvenimo sritis, tapti sėkmingesniu ir daryti teigiamą įtaką kitiems.

  • Kaip išmatuojama laimė? M. Seligmano moksliniai laimės tyrimai  ir autoriaus sukurta  “laimės formulė”
  • Subjektyvi gerovė (laimė), jos samprata ir tyrimai. 
  • Ar egzistuoja laimės genas?Genetikos vaidmuo subjektyviai gerovei. 
  • Subjektyvios gerovės komponentai. Subjektyvi gerovė ir asmenybės bruožai. Kognityviniai asmenybės aspektai ir laimė. 
  • Neuroplastiškumo mechanizmas ir jo vaidmuo  pozityviuose pokyčiuose.


Psichodrama – teatras, kuris gydo

2019-04-30Teresė Kaminskaitė

Mokymų tikslas supažindinti su psichodramos, kaip psichoterapijos metodo kilme ir istorija, poveikio būdu ir vertingumu atkuriant ir perkuriant nepatogius, „pamirštus“, paslėptus vidinio gyvenimo epizodus ir integruojant juos į vientisą gyvenimo paveikslą. 

Mokymų metu, lygiagrečiai teorinei medžiagai, psichodramos pratimų ir technikų pagalba prisiliesime ir patirsime metodo poveikį, kuriame daug spontaniškumo, žaidimo, kūrybiškumo.

  • Psichodramos kilmė , istorija, koncepcija. 
  • Psichodramos teorijos pagrindai. 
  • Vaidmenų teorija: sąvokos ir pagrindimas.
  •  Sociometrija: kaip veikia psichodrama. 
  • Psichodraminio veiksmo technikos.


Savęs apgaudinėjimo būdai. Kaip atpažinti?

2019-05-07Diana Būtienė

Kodėl kartais piktinamės, kad kiti netiki mūsų žodžiais, nors mes aiškiai žinome, jog sakome tiesą? Kodėl kartais netikime tuo, ką sako kiti, nors jie nuoširdžiai teigia, jog nemeluoja? Taip atsitinka, kai žmogus apgaudinėja save, pats to nė neįtardamas.  Seminaro dalyviai susipažins su įvairiais savęs apgaudinėjimo būdais (arba asmenybės gynybiniais mechanizmais) ir jų veikimo principais. Gauta informacija leis geriau pažinti save, naujai pažvelgti į savo ir kitų žmonių elgesį, giliau suvokti jo prasmę, suprasti slaptuosius elgesio motyvus.

  • Teorinis įvadas: asmenybės gynybiniai mechanizmai.
  • Atvejų analizė.


Ką apie mus pasako IQ arba ką iš tiesų matuoja intelekto testai? Intelekto samprata, rūšys ir matavimas.

2019-05-08Dr. Liana Brazdeikienė

Mokymų dalyviai susipažins su įvairiais moksliniais požiūriais į intelektą ir jo matavimą, gebės atskirti kasdienį supratimą apie intelektą nuo profesionalaus ir mokslinio, sužinos apie kitose kultūrose vyraujantį intelekto supratimą, supras ar aukštas IQ yra gabumų, kūrybiškumo ar išminties požymis.

  • Tradicinės ir naujos intelekto teorijos. Intelekto matavimo istorija.
  • Intelekto samprata skirtingose kultūrose.
  • Biologinės intelekto prielaidos. 
  • Ar gabūs individai yra aukšto intelekto? Ypatingai gabūs ir savantai.
  • Intelektas ir išmintis.


Mūsų asmeninio gyvenimo stiliaus kūrimosi procesas ir jo įtaka dabartiniam gyvenimui. Patyriminė praktika (pagal A. Adlerį)

2019-05-23Taida Tiriūnė

Pasak A. Adlerio, asmuo visuomet yra laisvas apsispręsti ir panaudoti savo kūrybinę galią visų savo miegančių galimybių išvystymui. A. Adlerio individualioji psichologija yra bene mažiausiai Lietuvoje žinoma iš visų giluminės psichologijos teorijų. Šis seminaras  bus vertingas žmonėms, trokštantiems gilesnio sąmoningumo savo gyvenime, norintiems labiau suprasti kitus, gebėti kurti visavertį santykį su savimi ir su kitais.

Mokymų metu:

  • Susipažinsime su A. Adlerio gyvenimo istorija.
  • Diskutuosime apie A. Adlerio teorijos pagrindiniais principais.
  • Per asmeninį patyrimą, kiekvienas galės patyrinėti savo gyvenimo stilių, atsekti jo kūrimosi procesą, įtaką dabartiniam gyvenimui. 


Kaip suprasti savo sapnus (I dalis)

2019-05-29Žilvinas Kunigėlis

Sakoma, kad rašytojas gyvena du kartus. Panašiai galima pasakyti ir apie sapną, tik dar daugiu: sapnuodami perrašome savo gyvenimą ir jį išgyvename antrą kartą. O pasidalindami savo sapnu su kitais, gauname trečią šansą - kuriame sapną iš naujo, nežodiniam patyrimui ieškodami žodžių, matydami, kaip jį išgyvena klausytojai ir slepiant nuo savęs kas baugina. Sapnas gydo, sugrąžinant mums tuos išgyvenimus, kurių bijome ir vengiame būdravimo metu, jis moko išminties, priimant visų mūsų užslėptą prieštaringą prigimtį. Jis primena mums apie mūsų pačių paslaptingą, kūrybingą, keistą ir gražią sielą. Ir padrąsina - tokie esame visi. 

Mokymų metu ieškosime “tiltų”, jungiančių sapno pasaulį su mūsų kasdiena. Praktinėje dalyje - darbas su konkrečiu, dalyvio pasidalintu sapnu. Pažvelgsime į atneštą sapną taip, “tarsi šitas sapnas būtų mano sapnas”. 

  • Sapnų supratimas skirtingose kultūrose ir epochose.
  • Darbo su sapnais metodai.
  • Praktika: “Jeigu šitas sapnas būtų mano sapnas” (1.5 val.)


Ankstyvieji prisiminimai, šeimos konsteliacija. Teorija ir praktika (Pagal A. Adlerį)

2019-05-30Taida Tiriūnė

A. Adleris sykį palygino psichoterapiją su spjūviu į sriubą – valgyti galima, bet nebeskanu. Šį jo pasakymą suprantu kaip sunkumą ir svarbą turėti netikėtą įžvalgą apie save, savo gyvenimą. Šių mokymų metu, jungiant teoriją ir praktiką, kviesiu kiekvieną ieškoti naujo savęs matymo, kviečiančio į pokytį.  

  • Mokymų metu, naudojant kūrybinius metodus, dalyviai turės galimybę šviežia akimi pažvelgti į savo istoriją, atpažinti savo kūrybinės galios veikimą, o gal net pavyks ,,prisispjauti į sriubą“... 
  • Šie mokymai – drąsiems ir smalsiems žmonėms, kurie nori būti ne tik savo ir kitų gyvenimo stebėtojais, bet ir aktyviais kūrėjais.


Laimės ir gyvenimo gerovės psichologija - mitai ir realybė (II dalis)

2019-06-04Violeta Liaugminienė

Mokslininkai sako, kad būti laimingiems galima ir reikia mokytis. Laimė kuriama  tik vienu būdu: mintimis. Po daugybės metų tyrimų mokslininkas M. Čiksentmihalis - laimės fenomeno tyrėjas, priėjo išvadą, kad pilnatvės raktas yra gebėjimas valdyti savo psichinę energiją. Kaip tai daroma? 

Tai sužinosite ir išmoksite mokymų metu:

  • Atrasite, kur slypi nepasitenkinimo šaknys, kas yra išmoktas beviltiškumas ir kaip iš to išsilaisvinti.
  • Sužinosite, kaip pagauti srovę, kuri neša laimės pojūčio link. 
  • Žinodami „srovės“ teorijos pagrindinius principus gyvenimągalėsite paversti „pilnatvės būsena“, teikiančia gyvenimo džiaugsmo ir laimės pojūtį.  

Šie mokymai padės suprasti, kas jus augina, o kas sekina ir neleidžia jausti gyvenimo pilnatvės ir  įteiks  raktą į    geresnį ir kokybiškesnį gyvenimą.



Išsilaisvinimas iš praeities gniaužtų – kaip likviduoti praeities traumas, trukdančias ateities gerovei

2019-06-11Linga Švanienė

Jau seniai įrodyta ankstyvosios vaikystės svarba visam likusiam žmogaus gyvenimui. Per pirmuosius 3-4 savo gyvenimo metus žmogus priima 70% informacijos, kurią sugebės įsisavinti viso gyvenimo metu. Tai reiškia, kad tokia pat dalis psichotraumų ir kitų nemalonių dalykų yra patiriama šiuo laikotarpiu. Skaudūs įvykiai užstringa pasąmonėje ir turi įtakos tolesnei žmogaus veiklai. Štai iš kur tie apribojimai, stabdžiai, neleidžiantys žmogui judėti į savo gerovę, laimę, džiaugsmą, asmeninį augimą. Kaip sako prof. S. Kovaliovas, „gyvenimas priekyje, tačiau uodega tempia atgal.“Ir ši uodega kabinasi už nepasitikėjimo savimi krūmų, už baimių brūzgynų, neekologiškų tėvų nuostatų. 

Integralinio neuroprogramavimo asmeninės istorijos psichoterapija pateikia efektyvius būdus kaip išgydyti vaikystės psichotraumas ir transformuoti skausmingas ankstyvąsias patirtis. Nepakeitus neigiamos praeities patirties neįmanoma sukurti laimingą ateitį. 

 

Lektorė pasidalins praktiniais psichoterapinio darbo su grupės dalyviais pavyzdžiais.

Vertė mokymų dalyviui:

  • Sužinosime kaip dirbti su praeities traumomis, panaudojant vieno iš naujausio psichoterapinio metodo autoriaus prof. S.Kovaliovo parengtą efektyvią daugialypę ir tuo pačiu maksimaliai paprastą psichotechnologiją „PARKUR“. 
  • Dalyviai išmoks praktinį būdą, kaip transformuoti skaudžias praeities patirtis, trukdančias siekti norimų tikslų.
  • Šie mokymai tinka tiek profesionaliems psichoterapeutams, norintiems išplėsti savo turimų metodų bagažą,  tiek visiems, besidomintiems asmeniniu augimu ir norintiems ne tik teoriškai, bet ir praktiškai padėti sau.

 

 



Kaip suprasti savo sapnus (II dalis)

2019-06-12Žilvinas Kunigėlis

Sakoma, kad rašytojas gyvena du kartus. Panašiai galima pasakyti ir apie sapną, tik dar daugiu: sapnuodami perrašome savo gyvenimą ir jį išgyvename antrą kartą. O pasidalindami savo sapnu su kitais, gauname trečią šansą - atkuriame sapną iš naujo, nežodiniam patyrimui ieškodami žodžių, matydami kaip jį išgyvena klausytojai. Sapnas gydo, sugrąžinant mums tuos išgyvenimus, kurių bijome ir vengiame būdravimo metu, jis moko išminties, priimant visų mūsų užslėptą prieštaringą prigimtį. Jis primena mums apie mūsų pačių paslaptingą, kūrybingą, keistą ir gražią sielą. Ir padrąsina - tokie esame visi. 

Seminaro metu ieškosime “tiltų”, jungiančių sapno pasaulį su mūsų kasdiena. Praktinėje dalyje - darbas su konkrečiu, dalyvio pasidalintu sapnu. Pažvelgsime į atneštą sapną taip, tarsi šitas sapnas būtų mano sapnas.

  • Sapnų psicho-fiziologija (miego fazės, sapno funkcijos, pasikartojantys, košmariški, krizę išgyvenančio žmogaus sapnai, kūrybinis sapno veikimas)
  • Panašios į sapną būsenos (svajos, kūrybinės fantazijos, gynybinis pabėgimas į fantazijas kaip reakcija į traumą, psichozė ir kt.)
  • Praktika: “Jeigu šitas sapnas būtų mano sapnas” (1.5 val.)


Registracija ir kainos
Suskleisti
Bendravimo psichologija Bendravimo psichologija 6 temos2019-03-14 - 2019-06-13 Plačiau

Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti. „RETORIKA. RETOTERAPIJA“ ( I dalis )

2019-03-14Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

I dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Įsitikinimai.  
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?” 
  • 9 didžiosios traumos, lydinčios mus per gyvenimą ir kaip jas transformuoti į stiprybes. 
  • Rašymo meditacija. 
  • Mokymų refleksija.


Manipuliacijos tarpasmeniniuose santykiuose (I dalis)

2019-04-02Juris Belte

Manipuliaciniai santykiai ilgalaikėje perspektyvoje veda prie pralaimėjimo ir bendravimo nutraukimo, dėl to yra svarbu išmokti identifikuoti manipuliacijas, jų netaikyti, o bendravimą grįsti tinkamomis įtakos priemonėmis, taikant partnerystės principus. Mokymų metu sužinosite, kodėl vieni žmonės yra įtakingi, o kiti ne. Suprasite įtakos ir charizmos sąsajas tranzakcijos analizės požiūriu (E. Berne).

Mokysimės identifikuoti ir suprasti pagrindinius manipuliavimo, įtakos darymo metodus, strategijas bei technikas, tinkamai suvaldyti manipuliavimu paremtas situacijas. Taip pat kaip tapti kompetentingu, stipriu, manipuliacijoms ir neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi.

  • Identifikuosime bei atpažinsime manipuliacijas bei įtakos darymu paremtas situacijas, jas atskirsime.
  • Sužinosime, kaip reiktų elgtis bendraujant su manipuliuoti linkusiais žmonėmis.
  • Suprasime pagrindinius psichologinius manipuliacijos mechanizmus.
  • Išmoksime pagrindines antimanipuliavimo technikas, strategijas.
  • Išmoksime taikyti  manipuliacijos neutralizavimo metodus.
  • Sužinosime pagrindines manipuliacijos ir įtakos priemones.
  • Suprasime manipuliatorių taktikas bei išmoksime tam atsispirti – tapsime stipresniais, neigiamai aplinkinių įtakai atspariais žmonėmis.


Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti (II dalis)

2019-04-11Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

II dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Įsitikinimai.  
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?” 
  • Baimė kalbėti viešai. Žmonių baimė. Iš kur ji ateina ir kaip ją suvaldyti? 
  • Pagrindinės gyvenimo vertybės. 
  • Asmeninė misija. Kaip ją suvokti? 
  • Rašymo meditacija. 
  • Mokymų refleksija.


Manipuliacijos tarpasmeniniuose santykiuose (II dalis)

2019-04-18Juris Belte

Manipuliaciniai santykiai ilgalaikėje perspektyvoje veda prie pralaimėjimo ir bendravimo nutraukimo, dėl to yra svarbu išmokti identifikuoti manipuliacijas, jų netaikyti, o bendravimą grįsti tinkamomis įtakos priemonėmis, taikant partnerystės principus. Mokymų metu sužinosite, kodėl vieni žmonės yra įtakingi, o kiti ne. Suprasite įtakos ir charizmos sąsajas tranzakcijos analizės požiūriu (E. Berne).

Dalyviai mokysis identifikuoti ir suprasti pagrindinius manipuliavimo, įtakos darymo metodus, strategijas bei technikas,  kaip tinkamai suvaldyti manipuliavimu paremtas situacijas,   įsisavins informaciją ir žinias, padėsiančias tapti kompetentingu, stipriu, manipuliacijoms ir neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi.

  • Manipuliavimo psichologinis mechanizmas. S. Karpmano trikampio taikymas manipuliacijose. 
  • Emocijų moduliavimas. 
  • Manipuliacijų tipai. Kaip atpažinti klientų, bendradarbių, partnerių manipuliacijas. 
  • Manipuliacijų analizė – praktinis darbas.
  • Antimanipuliavimo strategijos ir technikos. 
  • Provokacijų neutralizavimas. 
  • Manipuliacijų neutralizavimas – praktinis darbas


Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti (III dalis)

2019-05-09Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

III dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Kvėpavimas. Kūnas. Balsas.
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?”
  • Kvėpavimo stebėjimas. Atodūsis ir žiovulys. Sujungtas – cirkuliacinis kvėpavimas. Bazinės kvėpavimo praktikos.
  • Kūno skanavimo praktikos.
  • Balso lavinimo pratybos.
  • Rašymo meditacija.
  • Mokymų refleksija.


Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti (IV dalis)

2019-06-13Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

IV dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Algoritmai (instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti). 
  • Aristotelio trikampis. 
  • Kalbėjimo nuodėmės ir džiaugsmai. 
  • Įtaigumas – kas tai? 
  • Įtaigios kalbos struktūra. 
  • Rašymo meditacija. 
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?” 
  • Visų mokymų refleksija.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Darbo psichologija Darbo psichologija 3 temos2019-03-02 - 2019-05-16 Plačiau

Šiuolaikinė lyderystė. Kur ir kaip lyderis gali pritaikyti psichoterapijos principus? (I ir II dalys)

2019-03-02Aistė Didžiūnė

Pastaba! Šie mokymai vyksta šeštadienį. Nuo 10.00 iki 16.30 val. 

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į vadovavimo ir lyderystės temą organizacijose, kurių metu pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą psichoterapijos ir koučingo principais. Juose kviečiu dalyvauti ir jau turinčius panašios patirties, ir dar jos neturinčius. Mokymų metu susipažinsite su pavyzdžiais, kaip kurti efektyvius santykius, būnant vadovu. Taip pat kokios dažniausiai daromos vadovų klaidos ir kaip jų išvengti. 

  • Kas yra lyderis, o kas - vadovas? 
  • Šiuolaikinės vadovavimo teorijos (bruožų teorija, elgesio teorijos, kognityvinės vadovavimo teorijos, transformacinė lyderystė, psichodinaminės teorijos). 
  • Pagrindiniai psichoterapijos principai ir jų taikymas vadovo veikloje (pagal geštalto psichoterapiją).
  • Koučingas vadovo veikloje. 
  • Terapinių santykių darbe dilema.


Iš geros į dar geresnę: kaip sukurti efektyvią komandą? (I dalis ir II dalis)

2019-03-09Aistė Didžiūnė

Pastaba! Šie mokymai vyksta šeštadienį. Nuo 11.00 iki 17.00 val. 

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į komandų sudarymo ir formavimo principus organizacijose. Pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą populiariausiomis teorijos bei psichoterapijos ir koučingo principais. Mokymų metu sužinosite, kaip kurti efektyvias komandas ir su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinės komandos.

  • Kas yra komanda? Kuo ji skiriasi nuo grupės?  
  • Komandos narių vaidmenys pagal M. Belbin teoriją. 
  • Komunikacijos stiliai pagal DISC metodologiją. 
  • Pagrindiniai komandų formavimo principai. 


Kritinio mąstymo ir sprendimo priėmimo įgūdžių lavinimas

2019-05-16Juris Belte

Mokymų tikslas – tobulinti dalyvių kompetenciją ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti savarankišką sprendimų priėmimą ir įgyti bendradarbiavimu paremto bendravimo įgūdžių.

  • Turinys: kas yra ir kas nėra kritinis mąstymas?  
  • Kada reikia taikyti kritinį mąstymą?  
  • Statistika – kritinio mąstymo geriausias draugas.  
  • Sprendimų priėmimo procesas.  
  • Dažniausiai pasitaikančios sprendimų priėmimą sąlygojančios mąstymo klaidos.  
  • Kaip ugdyti kritinį mąstymą – praktiniai patarimai.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Kognityvinė psichologija Kognityvinė psichologija 1 tema2019-03-07 - 2019-03-07 Plačiau

Atminties labirintai, mąstymo klajonės ir kalbos dovana. Kaip veikia mūsų valdymo programos?

2019-03-07Audronė Adomavičienė

Mokymų metu kalbėsime apie mikroskopinius dydžius ir apie labai didelius skaičius, apie žaibiškus greičius ir apie labai mažus plyšius. Apie tai, kas akivaizdu, bet neįtikėtina, apie tai, kas lyg ir savaime aišku, bet nepaprastai sudėtinga. Mokymai bus įdomūs smalsiems, kuriems kyla klausimai “kaip tai veikia?”, “iš ko tai padaryta?”, “kaip čia pasidaro?”. Mokymų medžiagoje nemažai teorinių žinių, tačiau visos jos aiškinamos “pavyzdžiais iš gyvenimo”, kai kurias dalyviai galės patirti “čia ir dabar”, taip pat aiškinsimės, kodėl kartais nepadeda nuoširdūs draugų patarimai ir ką daryti. Juk sakoma, kad taisykles galima keisti, kai gerai įvaldai žaidimą. Mokymai bus apie žaidimą ir taisykles, o ar ir kaip jas keisti, dalyviai galės nuspręsti po mokymų.

  • Atmintis - išryškinta vidinė foto juostelė? Atminties rūšys arba patarimai, siekiantiems turėti geresnę atmintį. Kodėl užmiršti yra sveika?  
  • Ką iš tikro žinome apie mąstymą?  
  • Samprotavimas ir problemų sprendimas – būdai atpažinti mąstymo procesus?  
  • Dvi sistemos – du psichologinės dramos veikėjai (D. Kahneman).  
  • Mąstymo strategijos - algoritmas vs. spėjimas.  
  • J. Piaget intelekto raidos teorija. Intelekto matavimas.  
  • Kurio – kritinio ar kūrybinio - mąstymo atsisakytumėte?  
  • Pabandykite įsivaizduoti, kaip veikia vaizduotė.  
  • Pažinimo karūnos brangakmenis – kalba (S. Pinker).  
  • Žodžio reikšmė, arba ką iš tiesų reiškia žodžiai "pasaulis" ir "dangus"?  
  • Kalbos generavimas ir supratimas.  
  • Teksto supratimas - W. Kintsch modelis.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Motyvacija ir emocijos Motyvacija ir emocijos 2 temos2019-02-28 - 2019-03-19 Plačiau

Viskas apie padidėjusio nerimo sutrikimus ir panikos priepuolius. Kaip padėti sau ar artimiesiems?

2019-02-28Rasa Ramilienė

Šiuolaikiniai žmonės gyvena didelio streso sąlygomis ir neturi kur emociškai to streso išgyventi. Kai streso metu patirtos emocijos yra slopinamos ir negali būti sąmoningai išgyventos, jos realizuojasi kitais būdais – per psichosomatinius pojūčius, įkyrumus ar panikos atakas. Ūmus nerimas, įkyrios baimės ir panikos priepuoliai yra pakankamai dažna mūsų visuomenės problema.

Panikos atakos – tai neurozinis psichikos sutrikimas, kurį lydi labai stiprus baimės ir nerimo jausmas, užvaldantis žmogų  kasdienėse situacijose, kuriose nėra jokio realaus pavojaus nei jo gyvybei, nei sveikatai. Šis jausmas persipina su gausybe somatinių pojūčių ir vegetacinių reakcijų. Pats žmogus tokiu atveju negali suprasti, kas vyksta su jo organizmu, tad dažniausiai kreipiasi į medikus. Tačiau šie ne visuomet gali identifikuoti, jog žmogus patyrė panikos ataką.

Mokymai gali būti naudingi visiems, ne tik panikos priepuolius patiriantiems žmonėms ar jų artimiesiems. Mokymuose pateikiama informaciją, kuri galėtų būti įdomi ir naudinga norintiems žinoti:

  • Ar tikrai panikos priepuoliai ir padidėjęs nerimas - tai tik streso padariniai?
  • Ir kodėl pailsėjus jie nepranyksta, o kartojasi vėl?
  • Kur slypi nerimo sutrikimų užuomazgos?
  • Kas vyksta žmogaus organizme pastovios įtampos ir ilgalaikio streso metu.
  • Apie nerimo ir panikos priepuolių kilmę.
  • Nerimo sutrikimų grupės.
  • Kas vyksta organizme panikos priepuolio metu?
  • Patarimai artimiesiems, kaip padėti sergančiam priepuolio metu.
  • Ar galima pačiam išsigydyti panikos priepuolius?
  • Kaip galima pačiam valdyti nerimą ir panikos priepuolius? Apie tai, kaip tame išbūti.


Emocinis valgymas: kas slypi po šiuo žodžių junginiu?

2019-03-19Aurelija Ananjevaitė

Emocinis valgymas – tai mitybos įpročiai, kuriuos lemia mūsų emocijos, kylantysiš iškreipto savęs suvokimo. Dažniausiai emocinis valgytojas “užvalgo” tokias emocijas kaip pyktis, stresas, nerimas, įtampa, nusivylimas, tikėdamasis, kad tokiu būdu sukontroliuos jam kilusius nemalonius jausmus ir pajus palengvėjimą. Tačiau tokiu būdu dažnai sau sukelia dar daugiau nemalonių jausmų: kaltė, gėda, nepasitenkinimas savimi. Taip patenkamaį užburtą ratą, kuriame nesprendžiamos tikrosios problemos, tačiau jų yra nuolat vengiama. 

Sakoma, kad mes valgome taip pat, kaip ir gyvename. Todėl siekiant geriau suprasti, kas yra emocinis valgymas, svarbu išsiaiškinti:

  • Ką apie mus gali papasakoti mūsų alkis ir valgymo įpročiai?
  •  Kaip santykis su maistu gali atspindėti ryšį su mus supančiais žmonėmis?
  •  Kaip pažinti savo kūno pojūčius?
  • Kaip mūsų įsitikinimai apie jausmus turi įtakos mūsų mitybos įpročiams?
  • Kas yra kūno vaizdas ir kaip jis susijęs su mitybos sutrikimais?
  • Kas padeda sumažinti emocinio valgymo priepuolius?

Apie visa tai ir pasikalbėsimės mokymų metu.



Registracija ir kainos
Suskleisti
Pokyčių valdymo psichologija Pokyčių valdymo psichologija 4 temos2019-02-26 - 2019-05-21 Plačiau

Savivertės ugdymas: savo ir kitų savivertės nustatymas ir koregavimas

2019-02-26Juris Belte

“Žmogus, turintis žemą savivertę, nuvertina viską, ką jis turi bei kiekvieną gyvenimo akimirką gyvena lyginime ir nepasitenkinime. Jis nuvertina save ir viską, kas jam priklauso”. Mokymų tikslas - suteikti žinių ir įgūdžių apie pasitikėjimo ugdymą, savivertės formavimo faktorius, pagerinti komunikaciją su skirtingos savivertės žmonėmis, formuoti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, kad žmonės nebijotų prisiimti atsakomybę, būtu įsitraukę ir pasitikėtų vieni kitais. Mokymų metu bus ugdomos savęs ir kitų pažinimo, savivertės nustatymo ir koregavimo, pasitikėjimo savimi ir kitais formavimo, bei streso mažinimo kompetencijos.

  • Savivertės formavimosi transakcinės analizės požiūriu.
  • Egzistencinės pozicijos (E. Berne).
  • Gyvenimo scenarijų teorija. 
  • Scenariniai paliepimai ir draudimai (Goulding, Stewart, Joines).
  • Savivertės parametrai (adekvatumas, nuvertinimas, pervertinimas, stabilumas, pretenzijų lygis).
  • Savivertės tipų analizė.
  • Charakterio ypatumai - deformuotos savivertės požymiai (pavydas, pavyduliavimas, demonstratyvumas ir kt.).
  • Savivertės koregavimo principai.
  • Vidinių nuostatų pamatavimas (Elliso testas).
  • Savivertės koregavimas priklausomai nuo savivertės tipo (dienoraštis, retrospektyvinė analizė, užduotys, pratimai).


Mąstymo psichohigiena – kaip mintys veikia mūsų nuotaiką, daro įtaką elgesiui ir gyvenimo kokybei (II dalis).

2019-03-26Andromeda Kurbatovienė

Kognityvinės terapijos modelis (pradininkas - Aaron T. Beck) teigia, kad visiems psichologiniams sutrikimams būdingas iškreiptas arba disfunkcinis mąstymas, kuris veikia žmogaus nuotaiką ir elgesį. Realistiškas tikrovės vertinimas ir mąstymo pakeitimas gerina emocinę būseną, elgesį ir gyvenimo kokybę, ilgalaikį pagerėjimą lemia disfunkcinių įsitikinimų pokyčiai.

Mokymai gali būti naudingi visiems, norintiems geriau suprasti psichikos veiklos ypatumus, praktiškai išbandyti metodus, padedančius pagerinti kasdienį funkcionavimą, nuotaiką, gyvenimo kokybę.

  • Minčių, emocijų, elgesio ir fizinių pojūčių tarpusavio sąveika. Ką galima keisti, kad pasijustumėme geriau? (Ch. Padesky, D. Greenberger, J. Beck).
  • Kaip atpažinti ir keisti disfunkcines mintis? (D. Burns, J. Beck). Automatinės mintys, mąstymo klaidos, gyvenimo taisyklės, minčių registravimo metodo praktinis taikymas.
  • Kertinių įsitikinimų atpažinimas ir keitimo galimybės. (J. Beck, Ch. Padesky, D. Greenberger). 


Savivertės ugdymas: savo ir kitų savivertės nustatymas ir koregavimas (II dalis)

2019-04-17Juris Belte

“Žmogus, turintis žemą savivertę, nuvertina viską, ką jis turi bei kiekvieną gyvenimo akimirką gyvena lyginime ir nepasitenkinime. Jis nuvertina save ir viską, kas jam priklauso”. Mokymų tikslas - suteikti žinių ir įgūdžių apie pasitikėjimo ugdymą, savivertės formavimo faktorius, pagerinti komunikaciją su skirtingos savivertės žmonėmis, formuoti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, kad žmonės nebijotų prisiimti atsakomybę, būtu įsitraukę ir pasitikėtų vieni kitais. Mokymų metu bus ugdomos savęs ir kitų pažinimo, savivertės nustatymo ir koregavimo, pasitikėjimo savimi ir kitais formavimo, bei streso mažinimo kompetencijos.

- Savivertės koregavimo metodai,

- Charakterio savybių koregavimas,

- Vaikų sociopsichologinis programavimas priklausomai nuo auklėjimo stiliaus - kokiu stiliumi auklėjo mus ir kokiu stiliumi auklėjame mes patys savo vaikus.



Emocinis pokytis taikant meninio žodžio terapiją (Biblioterapija). Paskirtis ir taikymo sritys

2019-05-21Teresė Kaminskaitė

Biblioterapija - tai terapija, kurios metu taikoma įvairios krypties literatūros ir žanrų  tekstai, jų skaitymas, analizavimas bei kūrybinis, terapinis  rašymas. Šios terapijos tikslas - padėti įveikti emocines problemas, psichikos sutrikimus, krizinius išgyvenimus arba sukelti emocinį pokytį ir skatinti asmenybės augimą, pagreitinti sveikimo procesą.

Mokymų metu mokysimės tekstinių kūrinių pagalba geriau suprasti save ir pasaulį, atrasti problemų sprendimus, perkurti svarbias gyvenimo situacijas.

Biblioterapijos funkcijos: 

  • Parodyti pacientui, jog jis nėra vienas; 
  • Leisti pacientui pamatyti, kad yra keletas problemos sprendimo būdų; 
  • Padėti įžvelgti problemos esmę; 
  • Padėti pacientui rasti realius ir teisingus problemos sprendimus.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Šeimos ir porų psichologija Šeimos ir porų psichologija 3 temos2019-05-14 - 2019-05-28 Plačiau

“Povandeniniai akmenys“ poros santykiuose – kaip pastebėti ir nesusižeisti?

2019-05-14Andromeda Kurbatovienė

Poros santykiai kupini iššūkių, kuriuos lengviau įveikti, jeigu apie juos žinome. Dažnai skiriasi mūsų įsitikinimai apie tai, kokie santykiai ,,turi būti“, kaip partneriai ,,turi elgtis“, dėl to kyla nemažai konfliktų.  

Mokymuose apžvelgiami santykių kokybei įtaką darantys veiksniai (F. M. Dattilio, M. Worrell):

  • Kognityviniai santykių procesai: selektyvus dėmesys, atribucijos, lūkesčiai, prielaidos, standartai.  
  • Dažnai pasikartojantys kognityviniai iškraipymai poroje ir šeimoje.  
  • Bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžiai.  
  • Prieraišumo stiliai poroje (M. Ainsworth, K. Bartholomaw, L. M. Horowitz). 
  • Emocijų reguliavimas ir išraiška.  
  • Schemos ir įsitikinimai.
  • Aplinkos įtaka poros funkcionavimui.  
  • Individualūs veiksniai – psichopatologija.  
  • Vertybės (A. Lev, M. McKay). 


Toksiški ir sveiki santykiai poroje bei vertybėmis grįstas ryšys (I dalis)

2019-05-22Julius Tilvikas

Kodėl žmonės, neturintys nieko bendra, abu laikosi įsitvėrę skurdinančių santykių? Kaip atsiranda smurtas porose? Kada išblėsta aistra? Iš kur gimsta meilės trikampiai? Kodėl sutuoktiniai pykstasi? Ką turi visą gyvenimą laimingos poros? Kokie yra mano santykiai  iš tikro? Ar galime kada nors būti laimingi poroje? Ką daryti, jei nebemyliu žmogaus? O jei myliu per stipriai? Kodėl sutuoktinis manęs nesupranta?  Kaip man priversti jį / ją mylėti?  Aš pavargau nuo santykių, ką daryti?

Jei nors vienas klausimas jus kamuoja jau ilgai, greičiausiai atsakymas ne toks paprastas, kokio tikitės. Šiame modulyje aptardami porų santykių dinamiką bei problemas aptarsime ir būdus, kaip jas spręsti per vertybinius principus ir racionalius metodus. Atvirai kalbėsime apie problemines sritis, jų atpažinimą ir sprendimo būdus. 

  • Porų santykių evoliucija – kokios poros buvo anksčiau ir kokios yra dabar.
  • Porų magnetai: erotinis patrauklumas, išskaičiavimas, draugystė.
  • Poros suderinamumo sluoksnių piramidė. 
  • Vertybinė partnerystė.
  • Emocinis ryšys santykiuose. 
  • Seksualumas poroje.
  • Kas poroje atsakingas už santykius?


Apie porų santykius – labai tiesiai, bet skausmingai. Kaip atpažinti toksiškus ir sveikus santykius? (II dalis)

2019-05-28Julius Tilvikas

Kodėl žmonės, neturintys nieko bendra, abu laikosi įsitvėrę skurdinančių santykių? Kaip atsiranda smurtas porose? Kada išblėsta aistra? Iš kur gimsta meilės trikampiai? Kodėl sutuoktiniai pykstasi? Ką turi visą gyvenimą laimingos poros? Kokie yra mano santykiai  iš tikro? Ar galime kada nors būti laimingi poroje? Ką daryti, jei nebemyliu žmogaus? O jei myliu per stipriai? Kodėl sutuoktinis manęs nesupranta?  Kaip man priversti jį / ją mylėti?  Aš pavargau nuo santykių, ką daryti?

Jei nors vienas klausimas jus kamuoja jau ilgai, greičiausiai atsakymas ne toks paprastas, kokio tikitės. Šiame modulyje aptardami porų santykių dinamiką bei problemas aptarsime ir būdus, kaip jas spręsti per vertybinius principus ir racionalius metodus. Atvirai kalbėsime apie problemines sritis, jų atpažinimą ir sprendimo būdus. 

  • Vaikai ir poros gyvenimas 
  • Kai atsiranda trečias 
  • Konfliktai ir jų sprendimas 
  • Probleminiai ir toksiški santykiai – kaip pažinti ir ką daryti 
  • Asmenybės ir atsakomybių ribos poroje 
  • Skyrybos 
  • Porų terapija – kas veikia ir kas ne


Registracija ir kainos
Suskleisti
Streso valdymas Streso valdymas 4 temos2019-03-27 - 2019-05-15 Plačiau

Miego psichologija ir fiziologija. Kodėl miego svarba paaiškėja atsiradus nemigai? (I dalis)

2019-03-27Dr. Alicja Juškienė

Šioje paskaitoje sužinosite kas vyksta kai miegame ir kaip paversti savo miegą sveikatos ir efektyvumo šaltiniu.

  • Miego reikšmė žmogaus fiziologijai, sveikatai ir psichologiniam funkcionavimui.
  • Miegą reguliuojantys mechanizmai.
  • Sveiko miego taisyklės.
  • Miego dienoraščio pildymo mokymas.


Miego psichologija ir fiziologija. Kodėl miego svarba paaiškėja atsiradus nemigai? (II dalis)

2019-04-03Dr. Alicja Juškienė

Šiiuose mokymuose sužinosite kas vyksta kai miegame ir kaip paversti savo miegą sveikatos ir efektyvumo šaltiniu. Kaip miego dienoraštis gali padėti pagerinti miego kokybę (praktiniai pratimai) 

  • Miego sutrikimai ir poveikis psichinei sveikatai.
  • Kaip stresas, psichiniai sutrikimai ar sveikatos sutrikimai veikia miegą?


Psichologinis atsparumas: kaip jis atsiranda, kokiu būdu ugdomas ir kodėl jis toks svarbus? (I dalis)

2019-04-24Dr. Alicja Juškienė
  • Kas yra psichologinis atsparumas? Kokius žmones galime vadinti psichologiškai atspariais? 
  • Fizinio, emocinio, protinio ir dvasinio atsparumo komponentai. 
  • Neuropsichologiniai atsparumo komponentai 
  • Genetikos, epigenetikos ir neurplastiškumo reikšmė psichologiniam atsparumui.
  • Psichologinis atsparumas - savybė, gebėjimas ar asmenybės bruožas? 
  • Kaip galime ugdyti psichologinį atsparumą stiprinat fizinį, emocinį, protinį ir dvasinį atsparumą
  • Kognityvinių kompetencijų stiprinimas. 
  •  Socialinių kompetencijų stiprinimas. 
  • Praktinės užduotys  ir pasiruošimas psichologinio atsparumo ugdymo eksperimentui.


Psichologinis atsparumas: kaip jis atsiranda, kokiu būdu ugdomas ir kodėl jis toks svarbus? (II dalis)

2019-05-15Dr. Alicja Juškienė

Psichologinio atsparumo eksperimento rezultatų ir sunkumų aptarimas.

  • Dvasinio atsparumo svarba ir ugdymo galimybės.
  • Psichologinio atsparumo įvertinimas.
  • Psichologinio atsparumo ugdymo priemonė- priėmimo ir įsipareigojimo terapija.
  • Praktinės užduotys  ir pasiruošimas psichologinio atsparumo ugdymo eksperimentui.
  • Psichologinio atsparumo eksperimento rezultatų ir sunkumų aptarimas.
  • Kas yra baziniai sėkmingo žmogaus šaltiniai.
  • Apsaugos veiksniai padedantys adaptyviai funkcionuoti sudėtingose situacijose.
  • Psichologinis atsparumas kaip prevencija psichikos sutrikimams.
  • Atsparumas stresui.
  • Psichologinis lankstumas ir nelankstumas.
  • Kūrybiškumo reikšmė psichologinio atsparumo ugdyme.
  • Įsisąmoninimo vaidmuo atsparumo ugdyme.
  • Vertybių praktikavimo reikšmė.
  • Praktinės užduotys  ir pasiruošimas psichologinio atsparumo ugdymo eksperimentui.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Vaikų psichologija Vaikų psichologija 4 temos2019-03-05 - 2019-04-16 Plačiau

Nematomas vaikų pasaulis (arba apie tai, ko suaugusieji net nepastebi) (I dalis)

2019-03-05Diana Būtienė

Būti vaiku nėra lengva, nes nuolatos tenka prisitaikyti prie suaugusiųjų keliamų reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, ką ir kiek daro suaugusieji, vaikai vis tiek randa laiko svarbiausiems reikalams. Tiesiai prieš suaugusiųjų nosį jie susikuria savo slaptąjį vaikišką pasaulį – čia vaikai mokosi, kaip reikia gyventi, ir formuoja įgūdžius, būtinus perėjimui į suaugusiojo gyvenimą. Mokymuose bus pristatomas egzistencinis požiūris į vaikystę ir vaiko raidą, analizuojami skirtingo amžiaus vaikams būdingi pomėgiai, interesai, vaikus traukiantys užsiėmimai ir jų psichologinė prasmė:

I dalis:

  • Egzistenciniai vaikų psichologijos aspektai;
  • Kaip lopšinės ir tradicinės pasakos formuoja vaiko svarbiausius gyvenimo orientyrus?
  • Kaip ir kodėl vaikai kuria savo vietą namų aplinkoje bei santykių sistemoje?


Nematomas vaikų pasaulis (arba apie tai, ko suaugusieji net nepastebi) (II dalis)

2019-03-12Diana Būtienė

Būti vaiku nėra lengva, nes nuolatos tenka prisitaikyti prie suaugusiųjų keliamų reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, ką ir kiek daro suaugusieji, vaikai vis tiek randa laiko svarbiausiems reikalams. Tiesiai prieš suaugusiųjų nosį jie susikuria savo slaptąjį vaikišką pasaulį – čia vaikai mokosi, kaip reikia gyventi, ir formuoja įgūdžius, būtinus perėjimui į suaugusiojo gyvenimą. Mokymuose bus pristatomas egzistencinis požiūris į vaikystę ir vaiko raidą, analizuojami skirtingo amžiaus vaikams būdingi pomėgiai, interesai, vaikus traukiantys užsiėmimai ir jų psichologinė prasmė:

II dalis:

  • Ko ir kodėl vaikas bijo namuose bei nepažįstamose vietose?
  • Kodėl vaikus traukia šiukšlynai?
  • Kodėl vaikas nori turėti „brangenybių dėžutę“, „slėptuvę“, „kolekciją“?
  • Kodėl vaikai pasakoja „baisias istorijas“ ir eina į „baisias vietas“?

      Kodėl vaikai stato „namą“?



Sudėtingas vaikų elgesys, atvejų analizė

2019-03-21Aušra Kurienė

Išskirtiniai praktiniai mokymai, tėvams, auginantiems įvairaus amžiaus vaikus, besiremiantys atvejų analize. Tėvai sužinos dėl kokių priežasčių vaikai gali elgtis netinkamai, įsisąmonins savo reagavimo būdus, sužinos, ką tėvai galėtų padaryti, kad padėtų vaikams įveikti probleminį elgesį. Mokymų metu dalyviai turės galimybę iškelti sau aktualius klausimus, papasakoti apie sudėtingas situacijas, iškylančias santykyje su vaiku. Lektorės profesionalumas leidžia situacijas pamatyti kitu kampu, pritaikyti psichologijos dėsnius, keičiant nemalonias situacijas į palankias. 

  • Probleminio vaikų elgesio supratimas. 
  • Rekomenduotinas suaugusiųjų elgesys, siekiant padėti vaikui. 
  • Atvejų analizė.


Kai vaikai „varo iš proto”: kaip nubrėžti ribas

2019-04-16Diana Būtienė

Ribų nustatymas – vienas iš sunkiausių dalykų tėvų gyvenime. Susidūrimas su vaikų pasipriešinimu ir nenoru priimti taisykles ar reikalavimus neretai sukelia frustraciją, kartais priverčia jaustis bejėgiu, nesugebančiu, „blogu“ žmogumi.

Tai teoriniai – praktiniai mokymai tėvams, norintiems įgyti pasitikėjimo savimi, išmokti patiems ir padėti vaikams ugdyti savikontrolę, nuoseklumą, sugebėjimą priimti netinkamo elgesio pasekmes.

Mokymus sudaro 2 dalys: 

  • Teorinis įvadas: 4 ribų nustatymo žingsniau.
  • Atvejų analizė.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Kas yra Psichologijos mokykla360?

Psichologijos mokykla360 - tai neformalios psichologijos studijos suaugusiems Klaipėdoje. Kviečiame mokytis motyvuotus, sąmoningus žmones, siekiančius gilinti žinias psichologijos srityje, ieškančius įrankių, kaip psichologiją pritaikyti gyvenimui. Didžiuojamės surinkta lektorių - praktikų komanda, kurie įkvepia pokyčiams ir atskleidžia psichologijos žinias netikėtais kampais. Darbas mažose grupėse Jums patogiu tvarkaraščiu suteikia galimybę suderinti įsipareigojimus ir savęs pažinimą, tobulėjimą bei kurti ryšį su bendraminčiais. Mokymai vyksta jaukioje, modernioje erdvėje, kurioje gera būti ir lengva tobulėti.

Ar galima mokėti dalimis, išsimokėtinai?

Taip yra galimybė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Turite klausimų apie psichologijos studijas?
Susisiekite, mielai patarsime!

Sonata Lygnugarienė Psichologijos mokyklos vadovė

sonata@psichologijosmokykla360.lt
+370 691 63000 Kur vyksta paskaitos?
Sekite mus:FacebookYoutube

Arba užduokite mums klausimą užpildydami šią formą:

Siųsti klausimą