Ar karjeros šuolis į vadovo poziciją visada geriausias sprendimas?

Valdyti situaciją pradedame vos gimę. Kūdikystėje garsiai verkdami gauname ko tik panorėję, pradedant maistu ir baigiant žaislais. Augant matome tėvų bei mokytojų vadovavimą, kuriuo jie reguliuoja mums gyvenimą, o reguliuoti norėtume ir mes. Mokykloje bandome kopijuoti bendraamžius, kurie pelno populiarumą dominuojančiu elgesiu. Suaugusio žmogaus gyvenime situacijos valdymo troškulį malšiname karjeros šuoliais į vadovaujančias pareigas. Tada atrodo, kad savo gyvenimą mes užtikrintai valdysime patys, būsime reikšmingi ir saugūs. Visi vadovo pozicijos privalumai šviečia taip ryškiai, kad grėsmės nustumiamos tolyn ir manoma, kad jų pavyks išvengti.

Kaip karjeros valdymo specialistė, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių šio reiškinio aspektų. Ar visada vadovaujančios pozicijos karjeros kelyje yra geriausias sprendimas? Išvardinsiu keletą tipinių situacijų, su kuriomis susiduria dauguma vadovaujančiose pozicijose dirbančių asmenų.

Žmonėms, kurie turi prigimtines vadovams būdingas savybes, lengviau išgyventi sunkesnes situacijas. Jiems vadovavimo gabumai reiškiasi anksti, jie drąsūs, veržlūs, komunikabilūs, lengvai surikiuojantys žmones ir įvykius reikiama tvarka, vadovavimo įgūdžiai jiems būna skirti prigimtinai. Tada žmogus ir jaučiasi jose kaip žuvis vandenyje.

Bet jei būdo savybės kitokios, tada pasirinkus, pavadinkime, “tradicinį” kelią, kai karjera kitaip neįsivaizduojama, kaip tik kilimas į viršų, stipriau pasireiškia visi pasirinkto kelio “nepatogumai”. Štai keletas jų:

Atsakomybės našta

Įmonėje vadovas atsakingas už viską, pradedant darbo priemonėmis ir baigiant pelnu. Tiksliau jis turi užtikrinti kad visas mechanizmas veiks, neš naudą ir ateityje didės. Daug neplanuotų iššūkių pateikia darbuotojų kompetencijos trūkumas, darbo rezultatų vėlavimas ir nestabili verslo aplinka. O ką jau bekalbėti apie inovacijų diegimą ir plėtrą. Visi šie uždaviniai turi būti sprendžiami tuo pačiu metu. Atskaitomybė akcininkams nuolat degina sukeldama nuolatinį stresą.

Vienišumo jausmas

Vadovas kartais jaučiasi vienišas tarp būrio savo pavaldinių. Ypač tai būdinga intravertams. Kodėl? Todėl, kad jam tenka būti stipriausiu ir protingiausiu ir visokiu "-iausiu". O juk toks jis būna ne visada. Pasiguosti ir pasitarti nėra su kuo. Jei pasiguodžiama ar per daug dažnai tariamasi su kažkuo iš komandos narių, tai iškreipia situaciją. Darbuotojas, su kuriuo tariamasi, sąmoningai ar nesąmoningai gali pradėti manipuliuoti vadovu, siekdamas savo asmeninių tikslų. Kolektyve gali kilti nepasitenkinimas dėl vieno asmens privilegijuotos padėties. Vadovui tenka rinktis arba autoritetingo ir vienišo būseną, arba rizikingą draugystę darbe. Pastarąją renkasi dar nenukentėję nuo nuoširdaus atviravimo su bendradarbiais.

Priverstinis bendravimas

Iš vadovo tikimasi nuoširdaus bendravimo ir darbuotojų nuolatinio motyvavimo. O jeigu kai kurių jis nenori net matyti, ką jau bekalbėti apie motyvavimą. Sakote tegu atleidžia iš darbo? O jei jie gerai dirba ir neša įmonei pelną? Vadovui tenka nuryti kartėlį ir dirbti toliau.

Draudimai vykdyti pokyčius

Kai vadovaujama ne savo įmonei ir esant atsakingu prieš įmonės savininkus, tai daugumoje atvejų tenka kentėti dėl valdymo laisvės suvaržymo arba nuo jos nebuvimo. Iš vadovo tikimasi įmonės pertvarkos, pelno optimizavimo ir įvairiausių naujovių, bet siekiant jas įgyvendinti, savininkai uždeda visiems vadovo sprendimams veto arba, dar absurdiškiau, tuo pačiu metu vykdo savo veiksmų planą, kardinaliai besiskiriantį nuo vadovo pateikto. Tokius sunkumus atlaiko labai mažai vadovų.

Gyvenimas skirtas darbui

Vadovo darbo laikas neribotas. Jis dažniausiai į namus grįžta vėlai ir parėjęs dar dirba. Darbinių problemų įprastai būna tiek daug, kad retas kuris atsilaiko prieš karštligišką darboholizmą. Nuo  jo be titaniškų pastangų pasveikti sunku, o ir jėgų jau nebeturima. Vadovui tenka paaukoti akimirkas su šeima darbui bei jausti nuolat augančią didelę įtampą.

Šiomis įžvalgomis norėčiau paskatinti analizuoti, ko siekiame kai darome pasirinkimus karjeros kelyje. Ar tapti pasirinktos darbo srities profesionalu? Ar rinktis vadovaujančią poziciją ir susidurti su aukščiau išvardintomis situacijomis?

Į šiuos klausimus kiekvienas atsako pats sau. Geriausia apsispręsti savo karjeros pradžioje. Juk mes norime ne tik didžiuotis savo įspūdinga pareigybe ir atlyginimu, bet ir būti laimingais.

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Karolina Morkūnaitė