Personalo atrankos

Jau netrukus reikės visai kitokių darbuotojų: pats metas pradėti ruoštis

2019 Sausio 7

Informacijos šaltinis Delfi: https://bit.ly/2QpfSdH 

Technologinė pažanga pakeis ateities specialybes ir karjeros galimybes. Bazinių įgūdžių geram darbuotojui neužteks. Tuo įsitikinę darbuotojų atrankos specialistai. Ką jau dabar turi žinoti visi, kurie nori ateityje būti sėkmingi ir reikalingi darbo rinkoje? 

Svarbu ne mokėti, o gebėti išmokti

Pernai spalį Lietuvoje viešėjęs Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas prof. Klausas Schwabas kalbėjo, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje, automatizuotoms technologijoms vis sparčiau žengiant į darbo rinką, svarbiausiais dėmenimis tampa idėjos ir emocinis intelektas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas švietimui, kuris aktyviau lavintų kritinį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius ir kitas „minkštąsias“ besimokančiųjų savybes. Šios savybės ateityje taps varomąją jėga ir bus labai reikalingos norintiems daugiau uždirbti.

Pasidomėjus, kokie įgūdžiai šiuo metu dominuoja darbo rinkoje, darbo skelbimų bei karjeros konsultacijų portalo „CVonline.lt“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė išskyrė svarbiausius reikalavimus, taikomus kandidatams. Dažniausiai akcentuojama 2 ir daugiau metų darbo patirtis, atitinkamo lygio ar srities išsilavinimas, kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbų žinios, vairuotojo pažymėjimas. Be išskirtų techninių reikalavimų, darbdaviams labai svarbios ir asmeninės kandidatų savybės – „minkštieji įgūdžiai“, tokie kaip komunikabilumas, bendradarbiavimas, iniciatyvumas ir pozityvumas, kritinis, analitinis mąstymas bei gebėjimas nuolat tobulėti, mokytis. „Darbdaviams svarbu, kad darbuotojas turėtų vidinės motyvacijos ir atsakingai vykdytų jam patikėtas užduotis. Kiekviename darbe, nepriklausomai nuo darbo srities, daugėja technologinių sprendimų, todėl labai svarbu, kad darbuotojai turėtų gebėjimų greitai perprasti ir įvaldyti skirtingas technologijas. Ne tiek svarbu yra mokėti kokią nors konkrečią programą, daug svarbiau gebėti išmokti naują. Todėl gebėjimas mokytis ir nuolat tobulėti tampa vis svarbesnis. Šiuo metu jau nepakanka būti siauros specializacijos status quo darbuotoju, nes iš techninių darbuotojų reikalaujama pardavimo įgūdžių, o iš pardavimo specialistų reikalaujama ne tik vieno produkto išmanymo, bet ekspertinių žinių“, – apie dabartinės darbo rinkos bruožus kalba R. Karavaitienė.

Personalo atrankos įmonės „Atranka360” vadovė Gintė Žilinskienė teigia, jog kompetencijų reikalingumą darbo rinkoje diktuoja pats gyvenimas: „Svarbu įsisąmoninti, kad besikeičiančioje ir lanksčioje darbinėje aplinkoje, kompetencijos yra riboto galiojimo ir nuolat turi būti sutvirtintos papildomomis žiniomis ir įgūdžiais. Tikslas – ne išsiugdyti kokią nors statišką kompetenciją, o nuolatos domėtis, kaip ją tobulinti ir tokiu būdu kurti vertę ne tik darbdaviui, bet ir sau ateities rinkoje.“ G. Žilinskienė pasakoja, jog nors technologijos sparčiai žengia į darbo rinką, tačiau žmonės vis dar bendrauja su žmonėmis, o ne su robotais, todėl darbdaviams labai svarbu, kad jo darbuotojas gebėtų produktyviai bendradarbiauti, atkakliai siekti tikslų, konstruktyviai elgtis sudėtingose ir netradicinėse situacijose, greitai ir tiksliai dirbti bei sugebėti prisitaikyti pasikeitus verslo krypčiai. „Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pavienių, „plikų” žinių užtenka retais atvejais. Šalia specifinių profesinių žinių labai svarbūs ir efektyvaus darbo gebėjimai bei komandinio darbo įgūdžiai“, – teigia G. Žilinskienė.

Kritinis mąstymas – jau darželyje

Paklausus, kaip, pašnekovės nuomone, turėtų keistis švietimo sistema, jog būtų ugdomi ne tik pagrindiniai, bet ir sudėtingesni vaikų gebėjimai, R. Karavaitienė patikino, jog visa švietimo sistema, jau pradedant darželiais, turėtų būti orientuota į greito mokymosi, kritinio mąstymo lavinimą: „Kalimas ar mokymasis dėl pažymių, dėl egzaminų turėtų transformuotis į asmenybių ugdymą, atskleidžiant ir dirbant su ryškiausiais kiekvieno mokinio gebėjimais, savybėmis, o ne akcentuojant ir baudžiant už tai, kas nesiseka.

Iš esmės, turėtų būti ugdomi ne karjeristai, o laimingi žmonės, kurie dirba tai, kas jiems patinka, kurie realizuoja save, išnaudoja savo potencialą. Profesinis orientavimas yra svarbus tiek, kiek jis yra diegiamas ne per prievartą, o stebint ir natūraliai atskleidžiant būsimo darbo rinkos žaidėjo savybes ir karjeros kryptį.“ G. Žilinskienės nuomone, pradžių pradžia yra šeima ir joje vaikui diegiamos pagrindinės mąstymo ir elgesio schemos. Pašnekovė teigia, jog švietimo sistema daro milžinišką įtaką ne tik vaikams, bet ir jų tėvams: „Nuolat kalama į galvą, jog svarbiausia – pažymys. Manau, teisinga yra tokia sistema, kuri orientuojasi ne į žinias, o į įgūdžius, kaip tas žinias galima būtų pritaikyti praktikoje, ką nors sukuriant ar sprendžiant problemines situacijas. Liūdna, kai besimokantieji sako, jog gyvenimas – sau, o mokslai – sau. Žmonėms reikia visur matyti prasmę.“

Automatizuotus darbus atiduosime robotams

Didesnis darbo automatizavimas R. Karavaitienės nuomone, reiškia, kad mažės rankinio, mechaninio darbo kiekiai, o mes turėsime daugiau laiko ir galimybių pereiti į aukštesnį asmenybės vystymosi lygį – savirealizaciją, todėl ateityje gali išaugti darbo ir poilsio pusiausvyros svarba, gali trumpėti darbo laikas, bus efektyviau ir greičiau sprendžiamos užduotys.

R. Karavaitienė įsitikinusi, jog globalizacija ir ateityje numatomi darbo rinkos pokyčiai, tokie kaip darbas be konkrečios darbo vietos arba be konkretaus darbdavio, jau dabar reikalauja ugdyti pasaulio piliečius. Dėl vis spartėjančios technologinės kaitos, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas tikina, jog visi žmonės privalės mokėti mokytis – įvertinti savo kompetencijas, gebėti suplanuoti, kokiu būdu jas tobulins ir turėti tvirtas nuostatas, pasiryžimą to siekti. „Šiandien mes turime ugdyti jaunus žmones suprasdami, jog ateitis, net ir visai artima, yra nenuspėjama. Jau ir dabar, o ateityje dar labiau, dėmesį kreipsime „minkštųjų“ gebėjimų linkme. Žinios yra svarbu, bet tokie gebėjimai, kaip kompleksinių problemų sprendimas, kūrybingumas, kritinis mąstymas, darbas komandoje taps nepamainomais.

Sėkminga karjera – tobulėjimas visą gyvenimą

A. Varanauskas teigia, jog naujas tendencijas darbo rinkoje ir apskritai, pasaulyje, mokyklos mato ir į jas reaguoja: „Matome, jog Lietuvos moksleiviai ir studentai sugeba nustebinti visą pasaulį, laimėti įvairius konkursus, olimpiadas – bet to nepakanka. Vykstant tokio didelio masto pokyčiams visose gyvenimo srityse pavienių mokyklų pastangų nepakanka.

Mes privalome orientuoti švietimo sistemą į ateitį ir čia būtina valstybės pagalba. Ugdymo turinio atnaujinimas, pedagogų rengimo perkrova ir kiti susiję darbai ir yra skirti tam, kad visos Lietuvos mokyklos „atsigręžtų į ateitį“, kad kiekvienas Lietuvos mokinys mokykloje įgytų tuos gebėjimus, kurie jam leistų pasiekti jo turimų gyvenimo tikslų bei būti konkurencingu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.“ Pasidomėjus, ko gi reikia sėkmingai karjerai, G. Žilinskienė teigia, jog kalbėti apie sėkmingą karjerą be subjektyvumo – neįmanoma. Pašnekovė įsitikinusi, jog sėkminga karjera tiek dabar, tiek ateityje – individualaus požiūrio klausimas: „Žinoma, visuomenėje vyrauja toks posakis: „lipti karjeros laiptais aukštyn”. Tokios vienpusiškos nuostatos ne vienam sugadino gyvenimą. Karjera „į viršų“ nebūtinai turi tapti sėkmingos karjeros tikslu. Karjera tai profesinis tobulėjimas, trunkantis visą gyvenimą. Tai aistringas gilinimasis į įdomią sritį, veikimas joje. Tokia kryptis reikalauja daugiau kantrybės ir sąmoningų veiksmų, bet duoda nepalyginamai didesnį pasitenkinimą ir rezultatą.“

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Gintė Žilinskienė

Gintė Žilinskienė

Mano LinkedIn paskyra
Daugiau įrašų...

Atranka socialiniuose tinkluose: