Psichologijos mokykla 360
Personalo atrankos

Mokymosi moduliai

Mokymai vyksta nurodytomis tvarkaraštyje datomis nuo 17.30 - 20.30val.

Asmenybės psichologija Asmenybės psichologija 310000-00-00 - 2019-06-12 Plačiau

C. G. Jung analitinė psichologija. Sąmonės ir pasąmonės pasimatymas sapne

0000-00-00Inga Bogdzevičienė

Seminarų metu akademinę asmenybės teorijų kalbą versime į pritaikomą, teikiančią praktinę naudą - gilesniam savęs ir kitų pažinimui. Gvildensime svarbius būties klausimus, sudėliosime visaverčio žmogaus gyvenimo aspektus. Mokymai labiausiai tiktų nerimaujantiems, siekiantiems tobulumo ar stokojantiems motyvacijos, ieškantiems savo egzistencijos šaknies ir norintiems suvokti savo vidinę esmę. Seminarų metu ir per praktines namų užduotis turėsite galimybę tapti labiau visapusiškesniais, gyvybingesniais, lankstesniais, išplėsite savo įžvalgų lauką.

  • Asmenybės tipologija: sąmonės ir pasamonės nuostata, interesų kryptis, funkcijų ypatybės (8 pagrindiniai tipai).
  • Kolektyvinės pasąmonės archetipai ir jų poveikis sąmonei.
  • Individuacija: Mana-asmenybė.
  • Sapnų žemėlapis: išplečiantis sąmoningumas.


Savęs pažinimas taikant asmenybės savybių kvadrantą: asmenybės stiprybės ir silpnybės

0000-00-00Aurelija Ananjevaitė

Užsiėmimo metu dalyviai geriau pažins savo jausmų pasaulį ir supras, kodėl jiems ar aplinkiniams kyla panikos atakos ar pykčio, isterijos priepuoliai. Išmoks panaudoti Asmenybės savybių kvadrantą ne tik tam, kad geriau pažintų savo stiprybes ir silpnybes, bet ir kad sugebėtų užmegti ryšį su įvairiais žmonėmis bei atras būdus, kurie stiprintų jų pasitikėjimą savimi, lengvintų sprendimų priėmimą ir harmonijos kūrimą savo gyvenime. Rekomenduojama dalyvauti visiems, kurie nori suprasti, kaip savo silpnybes paversti privalumais ir įgyti didesnį pasitikėjimą savimi.

  • Asmenybės savybių kvadrantas, padėsiantis suprasti, kodėl vieni žmonės tokie artimi, o kiti taip stipriai erzina.
  • D. G. Burns išskirtos mąstymo klaidos, kurios turi įtakos sprendimo priėmimams.
  • Veiksniai, turintys įtakos mūsų pasitikėjimui savimi.
  • Harmonijos svarba kiekvieno iš mūsų gyvenime ir kaip ją atrasti.


A. Adler individualioji psichologija ir gyvenimo stilius. Kaip išdrįsti nepatikti? (I dalis)

0000-00-00Jolita Narkevič

Alfredo Adlerio teorija pasižymi prastumu ir praktiškumu, praplečia supratimą apie žmones ir jų santykius. Individualiosios psichologijos idėjos ir metodai universaliai taikomi įvairioms problemoms spręsti įvairiose gyvenimo srityse. Klausydami pagrindinių teorijos aspektų ir atlikdami praktines užduotis mokymų dalyviai turės galimybę geriau pažinti save, pajusti savo išskirtinumą ir vertę, suprasti savo poreikius ir norus, pagerinti tarpasmeninius santykius. Mokymai skirti Jums, norintiems drąsiau ir atviriau reikšti savo mintis ir jausmus, trokštantiems suprasti ir pasitikėti savimi, gerinti savo gyvenimo kokybę, bandantiems keisti įprastinį elgesį efektyvesniu ir pritaikyti jį realiame gyvenime – Čia ir Dabar.

  • Alfredas Adleris (Freudo mokinys) jo individualioji psichologijos teorija.
  • Esminiai asmenybės poreikiai pagal Adlerį. Kas atsitinka, kai negalime priklausyti kokiai nors grupei ar negalime būti reikšmingu ir galinčiu? Menkavertiškumo komplekso įtaka žmogaus elgesiui. 
  • Praktika: klausimynas „Kas esu?“; piešinys „Pyragas“.


Kodėl perdėtas rūpinimasis artimaisiais veda link depresijos - charakterio analizė, remiantis pasaka,,Sesutė Alionuška ir broliukas Ivanuška

0000-00-00Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

  • Prikausomybė ir netiesioginė priklausomybė – kas tai?
  • Odė agresijai.
  • Netiesioginės priklausomojo asmenybės tipo baimės.
  • Jėgos trikampiai santykiuose.


A. Adler individualioji psichologija ir gyvenimo stilius. Kaip išdrįsti nepatikti? (II dalis)

0000-00-00Jolita Narkevič

Alfredo Adlerio teorija pasižymi paprastumu ir praktiškumu, praplečia supratimą apie žmones ir jų santykius. Individualiosios psichologijos idėjos ir metodai universaliai taikomi įvairioms problemoms spręsti įvairiose gyvenimo srityse. Klausydami pagrindinių teorijos aspektų ir atlikdami praktines užduotis mokymų dalyviai turės galimybę geriau pažinti save, pajusti savo išskirtinumą ir vertę, suprasti savo poreikius ir norus, pagerinti tarpasmeninius santykius. Mokymai skirti Jums, norintiems  drąsiau ir atviriau reikšti savo mintis ir jausmus, trokštantiems suprasti ir pasitikėti savimi, gerinti savo gyvenimo kokybę,  bandantiems keisti įprastinį elgesį efektyvesniu ir pritaikyti jį realiame gyvenime – Čia ir Dabar.

  • Žmogaus gyvenimo stilius ir tikslas - lyg psichologinis žmogaus piršto antspaudas. Kada ir kokiu būdu formuojasi žmogaus gyvenimo stilius?      
  • Kas nulemia žmogaus elgesį: priežastys (ankstesni įvykiai) ar tikslai (numatomi rezultatai)? 
  • Praktika: Vaizduotės pratimas ir klausimynas „Vieta pasaulyje“; klausimynas „Praeities - dabarties -  ateities saitai. "


16 asmenybės tipų: jų atpažinimas ir geresnių santykių sukūrimas 

0000-00-00Tatjana Andrejeva ir Julija Stankevičiūtė

Teoriją pateikiame lengvai ir žaismingai, remiantis praktiniais pavyzdžiais, nedidelėmis užduotimis ir diskusijomis. Pažadame smagią savęs ir kitų pažinimo kelionę. Prieš mokymus kiekvienam dalyviui dovanojame galimybę atlikti online testą (2 žmonėms). Mokymų metu susipažįstate su savo ir dar vieno Jums artimo žmogaus asmenybės tipu. Turite progą sužinoti ir atsakyti į klausimus, kodėl jis (ji) elgiasi būtent taip? Kokia veikla jam (jai) labiausiai tinka? Ką reikia žinoti, kad turėti puikius santykius su juo (ja)?

MBTI yra lengvai suprantamas ir praktikoje pritaikomas įrankis, nereikalaujantis jokio išankstinio pasiruošimo. Laukiame kiekvieno, norinčio labiau pažinti save ir kitus.

  • Kas yra MBTI? Tipologijos praktinė nauda.
  • Asmenybės tipų iššifravimas pagal skirtingas funkcijas: bendraujantis-uždaras, praktiškas-kūrybiškas, logiškas-emocionalus, planuojantis-lankstus.
  • Jūsų asmeninio tipo nustatymas ir supažindinimas su rezultatais.
  • 16 tipų unikalus "kodas": bendros tipų charakteristikos.
  • Darbo pobūdis, tinkantis skirtingiems tipams.
  • Skirtingi tipai santykiuose.


“Meilės menas”, “Pabėgimas iš laisvės” ir “Turėti ar būti” principai pagal E. Fromm’ą

0000-00-00Inga Bogdzevičienė

Seminarų metu akademinę asmenybės teorijų kalbą versime į pritaikomą, teikiančią praktinę naudą - gilesniam savęs ir kitų pažinimui.  Gvildensime svarbius būties klausimus, sudėliosime visaverčio žmogaus gyvenimo aspektus. Mokymai labiausiai tiktų nerimaujantiems, siekiantiems tobulumo ar stokojantiems motyvacijos, ieškantiems savo egzistencijos šaknies ir norintiems suvokti savo vidinę esmę. Seminarų metu ir per praktines namų užduotis turėsite galimybę tapti labiau visapusiškesniais, gyvybingesniais, lankstesniais, išplėsite savo įžvalgų lauką.  

  • Žmogaus gyvenimą lydinčios dichotomijos:  gyvenimo ir mirties priešinimas, siekimas save visiškai realizuoti, noras išsaugoti savo unikalumą ir susieti save su kitu.
  • Žmogaus laisvė – kitų išnaudojimas savo vertybėms siekti, komformizmas, destruktyvumas, pozityvi auginanti laisvė. 
  • Egzistenciniai poreikiai: ryšių užmezgimo poreikis, savęs įveikimo poreikis, šaknų poreikis, identiškumo poreikis, požiūrių sistemos poreikis.
  • Charakterio tipai ir būdas mylėti: Imantis, Eksploatuojantis, Kaupiantis, Rinkos, Produktyvusis.


Kaip atpažinti manipuliuotoją - charakterio analizė, remiantis pasaka ,,Raudonkepuraitė” (II dalis)

0000-00-00Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, "pasimatuoti" jo gyvenimo scenarijų, surengti "pasakišką" pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime, kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

  • Kaip manipuliuotojai atpažįsta savo aukas?
  • Kuo jie (manipuliuotojai) mus taip traukia?
  • Ką daryti jei supratau, kad manimi manipuliuojama?
  • Kaip aš galiu atpažinti manipuliuotoją?


Kaip atrasti gyvenimo prasmę ten, kur jos nėra? V. Frankl ir logoterapija

0000-00-00Inga Bogdzevičienė

Seminarų metu akademinę asmenybės teorijų kalbą versime į pritaikomą, teikiančią praktinę naudą - gilesniam savęs ir kitų pažinimui.  Gvildensime svarbius būties klausimus, sudėliosime visaverčio žmogaus gyvenimo aspektus. Mokymai labiausiai tiktų nerimaujantiems, siekiantiems tobulumo ar stokojantiems motyvacijos, ieškantiems savo egzistencijos šaknies ir norintiems suvokti savo vidinę esmę. Seminarų metu ir per praktines namų užduotis turėsite galimybę tapti labiau visapusiškesniais, gyvybingesniais, lankstesniais, išplėsite savo įžvalgų lauką.  

  • Prasmės ieškojimas - svarbiausia jėga žmogaus gyvenime.
  • Nerimas, laisvė, galimybės ir atsakomybė - gyvenimo sudedamosios dalys.
  • Savęs transendencija – ne savirealizacija.  Tai žmogaus siekis išsiveržti už savo ribų – matyti prasmę toliau nei egzistuoja jis pats.
  • Egzistencinis vakuumas (nuobodulys, abejingumas, vidinė tuštuma, beprasmybė).
  • Dvasingumas -  atsakingo žmogaus būtis ar  dvasinis nesąmoningumas?
  • Įvadas į Logoanalizę. 


Asmenybės psichologinio įvertinimo būdai arba ką ir kiek apie mus gali pasakyti testai?

0000-00-00Dr. Liana Brazdeikienė

Paskaitų dalyviai susipažins su psichologinio įvertinimo moksliniais principais, terminologija,  sužinos, kokiomis prielaidomis yra paremtas testų kūrimas, kokios yra testų rūšys, kokie testai yra “geri”, kokias ir kaip turėtume daryti išvadas iš testo rezultatų. Bus apžvelgti ir išbandyti projekciniai testai, sužinota, ko turėtume vengti interpretuodami projekcinius testus.

  • Kas yra psichologinis vertinimas ir kokią vietą jame užima testai? Kodėl reikia žinoti apie testus? Gero testo požymiai: mokslas ir pseudomokslas.
  • Asmenybė ir elgesys: požiūriai ir įvertinimas.
  • Intelektas ir gabumai: sampratos ir matavimas.
  • Kaip projekciniai testai naudojami psichologiniame įvertinime?


“Paradoksas, bet kai priimu save tokį, koks esu, aš keičiuosi”. Carl R. Rogers asmenybės teorija

0000-00-00Inga Bogdzevičienė

Seminarų metu akademinę asmenybės teorijų kalbą versime į pritaikomą, teikiančią praktinę naudą - gilesniam savęs ir kitų pažinimui.  Gvildensime svarbius būties  klausimus, sudėliosime visaverčio žmogaus gyvenimo aspektus. Mokymai labiausiai tiktų nerimaujantiems, siekiantiems tobulumo ar stokojantiems motyvacijos, ieškantiems savo egzistencijos šaknies ir norintiems suvokti savo vidinę esmę. Seminarų metu ir per praktines namų užduotis turėsite galimybę tapti labiau visapusiškesniais, gyvybingesniais, lankstesniais, išplėsite savo įžvalgų lauką.  

  • Fenomenologinis laukas. Individuali žmogaus orientacijos sistema ir subjektyvi realybė. 
  • Savastis ir įsisąmonintos charakteristikos (aš protingas, mylintis, rolės). 
  • Kongruentiškumas. AŠ koncepcijos ir organizmas.
  • Elgesio motyvas – savęs aktualizavimas. Motyvuoti jau vien tuo, kad gyvename? 
  • Pozityvaus dėmesio poreikis – AŠ koncepcijos vystymasis, aplinkos veiksnių įtaka – kūdikystė, bendravimas su svarbiais žmonėmis.
  • Nerimas, gynybos, suvokimo iškraipymas, vidiniai konfliktai ir visavertiškai funkcionuojantis žmogus (5 kryptys).

 



Emocinė branda - charakterio analizė, remiantis pasaka ,,Lydekai paliepus, man panorėjus” (V dalis)

0000-00-00Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

  • Emocinė branda. Atsiskyrimas. Iniciacija. Kas tai? Ir kam to reikia? 
  • Ar tikrai negalima visa gyvenimą nugyventi šiltai ir laimingai ant krosnies? 
  • Kaip užauginti suaugusįjį?
  • Kada geriausias laikas išeiti iš tėvų namų?


Asmens sutrikimų ir elgesio stilių pažinimas geresniam žmonių supratimui (I dalis)

0000-00-00Dr. Viktorija Tarozienė

Nuo Antikos laikų žmogiškosios prigimties tyrėjai ir mąstytojai bando suklasifikuoti žmones pagal vyraujančius ir panašius būdo bruožus. Paskaitų metu pateiksiu šių laikų, mokslo tyrimais pagrįstą asmenybių tipų ir sutrikimų klasifikaciją. Ši informacija galėtų būti įdomi tiems, kas bendrauja ar dirba su skirtingais žmonėmis. Žinios apie asmenybės tipus ir sutrikimus padės suprasti skirtingų žmonių (gal ir savo paties) savijautą, poreikius ir mezgamų santykių ypatumus. 

  •  Asmenybės stiliai ir sutrikimai – kas tai? Kaip atskirti asmenybės stilių nuo sutrikimo? Asmenybės sutrikimų formavimosi prielaidos.  
  • Asmenybės "portretai": kas būdinga skirtingus asmenybės sutrikimus (stilius)  turinčių asmenų mąstymui, bendravimui ir veiklai? (paranoidinė, šizoidinė, šizotipinė, antisociali, ribinė, histrioninė, narcizinė, vengianti, priklausoma, obsesinė-kompulsinė, taip pat depresyvi, pasyviai agresyvi, sadistinė, mazochistinė asmenybė).
  • Asmenybės sutrikimų ir stilių atspindžiai mene, kine, literatūroje ir kasdieniame gyvenime.


Poros santykiai ir skeletai spintoje, remiantis animaciniu filmu ,,Šrekas” (VI dalis)

0000-00-00Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

  • Gyvenimas poroje: iššūkiai ir nauda.
  • Kaip gimsta savastis?
  • Odė vienatvei.
  • Asmenybės šešėlis. Ar aš jį turiu?
  • Mano vidinio teatro aktoriai.
  • Kaip šnekėti, kad mane girdėtų.


Asmenybės pažinimas pagal geštalt terapiją

0000-00-00Violeta Liaugminienė

Šie mokymai pirmiausiai  padės geriau susipažinti su savimi. Geštalto technikos padedės labiau susivokti, kodėl modeliuojame savo gyvenimą tam tikru būdu, paskatins kūrybiškai prisitaikyti, o ne pasyviai gyvenime adaptuotis. Šiuos mokymus rekomenduočiau kiekvienam, kuris myli save ir nori prasmingesnio, įdomesnio, pilnesnio gyvenimo.

  • Susipažinimas su Geštalto terapijos technikomis, kurios padeda: pažininti save, atmesti asmenybę varžančius stereotipus ir priimti anksčiau atstumtas savasties dalis, įsisamoninti savo pojūčius, emocijas, jausmus, elgesį ir poreikius, būti “čia ir dabar”, išsilaisvinant iš užstrigimo nuolat gyvenant praeitimi ar svaičiojant apie ateitį, turėti harmoningą kontaktą su savimi ir aplinka, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
  • Asmenybės funkcijos pagal Geštalt teoriją: fukcija, asmenybė, ego. Kodėl svarbu jas pažinti? Kokios sutrikusių funkcijų pasekmės žmogui? Kokie signalai tai parodo?  


Asmens sutrikimų ir elgesio stilių pažinimas geresniam žmonių supratimui (II dalis)

0000-00-00Dr. Viktorija Tarozienė

Nuo Antikos laikų žmogiškosios prigimties tyrėjai ir mąstytojai bando suklasifikuoti žmones pagal vyraujančius ir panašius būdo bruožus. Paskaitų metu pateiksiu šių laikų, mokslo tyrimais pagrįstą, asmenybių tipų ir sutrikimų klasifikaciją. Ši informacija galėtų būti įdomi tiems, kas bendrauja ar dirba su skirtingais žmonėmis. Žinios apie asmenybės tipus ir sutrikimus padės suprasti skirtingų žmonių (gal ir savo paties) savijautą, poreikius ir mezgamų santykių ypatumus. 

  • Asmenybės stiliai ir sutrikimai – kas tai? Kaip atskirti asmenybės stilių nuo sutrikimo? Asmenybės sutrikimų formavimosi prielaidos.  
  • Asmenybės „portretai“ – kas būdinga skirtingus asmenybės sutrikimus (stilius) turinčių asmenų mąstymui, bendravimui ir veiklai? (paranoidinė, šizoidinė, šizotipinė, antisociali, ribinė, histrioninė, narcizinė, vengianti, priklausoma, obsesinė-kompulsinė, taip pat depresyvi, pasyviai agresyvi, sadistinė, mazochistinėasmenybė).
  • Asmenybės sutrikimų ir stilių atspindžiai mene, kine, literatūroje ir kasdieniame gyvenime.


Iš pelenų į svaiginančią sėkmę - charakterio analizė, remiantis pasaka ,,Pelenė” (I dalis)

0000-00-00Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

  • Ką ji žinojo tokio, ko nežinau aš?
  • Kodėl ją užjaučia viso pasaulio skaitytojai?
  • Kaip susiformuoja Pelenės tipo charakteriai?
  • Įvertinimo ir nuvertinimo svarba mūsų gyvenime.
  • Brolių/ seserų santykiai.


Sielos ir kūno dialogas - charakterio analizė, remiantis pasaka ,,Varlė karalienė” (III dalis)

0000-00-00Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,"pasimatuoti" jo gyvenimo scenarijų, surengti ,"pasakišką" pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

  • Apie ką mums šneka kūno simptomai?
  • Valdingo tėvo ar motinos įtaka charakterio formavimuisi.
  • Ribos tėvų ir suaugusių vaikų santykiuose.
  • Savojo AŠ atstatymas po traumos.


Matoma - nematoma? Slaptos mintys, žmogaus seksualumas ir sąmonės cenzūra. Z. Froido teorija

2019-03-06Inga Bogdzevičienė

Z. Froidas teigė, kad psichinis gyvenimas yra nuostabiai sudėtingo žmogaus organizmo viršūnė. Ir nieko nėra nereikšmingo - vardų ir frazių užmiršimas, “nusišnekėjimai”, tikėjimas atsitiktinumais ir prietarais - viskas yra reikšminga ir turime dėkoti "išsiblaškymui", kuris išduoda slaptus mūsų siekius. Paskaitos ir praktinių užsiėmimų metu susipažinsime su Z. Froido teorija, kurioje daug vietos skiriama nesąmoningai žmogaus psichinio gyvenimo daliai:

  • Laisvos asociacijos ir interpretacijos. Ar "nusišnekėjimai" ir "užmiršimai" išduoda tikrąsias mūsų mintis? 
  • Seksualinis žmogaus gyvenimas. Tarp malonumo ir destrukcijos? 
  • Nesąmoningumo sritis. Ar žmogus pasmerktas nuolat apsigauti ir gyventi iliuzijose apie save? 
  • Baimė ir gynybos būdai. Vaikystė - šiandieninių džiaugsmų ir negandų šaltinis? 
  • Simptomo prasmė. Ar įmanoma būti visiškai sveikam? 
  • Įvadas į sapnų analizę pagal Z. Froidą.

Bus kalbama apie topografinį ir patobulintą struktūrinį psichikos modelį  (Id, Ego, Superego), elgesio motyvaciją, psichoseksualinį asmenybės vystymąsi (oralinė, analinė ir falinė stadijos), Edipo ir Elektros kompleksus, nerimo ir gynybos formas, įvadą į sapnų analizę.



Nematomos vaikystės patirtys – kaip vaikystės išgyvenimai mus veikia šiandieną (I dalis)

2019-03-28Julius Tilvikas

Tokius, kokie esame šiandieną, mus suformuoja praeities patirtys ir įvykiai. Yra negatyvių patirčių paliekančių labai gilius įspaudus mūsų asmenybėje, prie kurių grįžtame vėl ir vėl, tai – psichologinės traumos. Sąmoningai neperdirbtos ir saugiai nepadėtos užmarštin, jos veikia mūsų jausmus, mintis, kūną, santykius, elgseną.

Mokymų metu mes:

  • Kalbėsimės, kaip suprasti psichologines vaikystės traumas, kaip jos veikia ir kaip iš jos išgyti. Susipažinsime su esminiais vaiko psichikos raidą įtakojančiais veiksniais, trauminių įvykių bei lėtinės psichologinės traumos atsiradimu ir poveikiu suaugusiam.
  • Tyrinėsime būdus, kaip iš patirtų psichiką žalojančių patirčių išsigydyti taikant psichoterapiją, saviterapiją ar jų derinį. 
  • Susipažinsime ne vien su teorija, bet ir praktiniais, moksliniais tyrimais pagrįstais patarimais.

 

Mokymai skirti visiems, siekiantiems gilesnių psichologijos žinių, norintiems suprasti psichoemocinius mechanizmus, psichologines vaikystės traumas. Taip pat žinantiems savo neigiamą praeitį bei ieškantiems būdų padėti sau ir gyventi emociškai kokybiškesnį gyvenimą.

 

  • Mūsų praeitis = mūsų šiandienos rezultatas
  • Kas mus formuoja – prigimtis ar praeitis?
  • Kodėl mums svarbu suprasti neurologinę ir psichologinę asmenybės raidą 
  • Kas yra vaikystės trauma, traumuojantis įvykis ir lėtinė trauma
  • Patirtas smurtas ir jo tipai: fizinis, psichologinis, seksualinis.
  • Emocinis apleistumas – atskira, dažnai užmirštama patirtis
  • Traumos sūpuoklės – kontrolė ir vengimas


Nematomos vaikystės patirtys – kaip vaikystės išgyvenimai mus veikia šiandieną (II dalis)

2019-04-04Julius Tilvikas

Tokius, kokie esame šiandien, mus suformuoja praeities patirtys ir įvykiai. Yra negatyvių patirčių paliekančių labai gilius įspaudus mūsų asmenybėje, prie kurių grįžtame vėl ir vėl, tai – psichologinės traumos. Sąmoningai neperdirbtos ir saugiai nepadėtos užmarštin, jos veikia mūsų jausmus, mintis, kūną, santykius, elgseną.

Šie mokymai padės suprasti kaip atsiranda psichologinė vaikystės trauma, kaip ji veikia ir kaip iš jos išgyti. Susipažinsite su esminiais vaiko psichikos raidą įtakojančiais veiksniais, trauminių įvykių bei lėtinės psichologinės traumos atsiradimu ir poveikiu suaugusiam.

Tyrinėsime būdus, kaip iš patirtų psichiką žalojančių patirčių išsigydyti taikant psichoterapiją, saviterapiją ar jų derinį. Skirsime dėmesio santykių su tėvais ir artimaisiais aptarimui, stiprinančių resursų radimui bei tolimesniam savęs ugdymui.

Mokymų metu sužinosite ne vien teorinių žinių, bet ir gausite praktinių, moksliniais tyrimais pagrįstų patarimų kaip atpažinti neigiamų savo vaikystės patirčių padarinius ir kaip juos įveikti savarankiškai ar padedant psichikos sveikatos specialistui.

 Mokymai skirti visiems, siekiantiems gilesnių psichologijos žinių, norintiems suprasti psichoemocinius mechanizmus, psichologines vaikystės traumas. Taip pat žinantiems savo neigiamą praeitį bei ieškantiems būdų padėti sau ir gyventi emociškai kokybiškesnį gyvenimą.

 

  • Vaikystės traumos išveikimo scenarijai suaugusiųjų gyvenime
  • Psichologinių vaikystės traumų gydymas taikant psichoterapiją ir saviterapiją
  • Santykis su vaikystėje reikšmingais žmonėmis prieš, per ir po terapijos
  • Resursai gilesniam savo patirčių pažinimui ir perdirbimui


Subalansuotas moteriškumas: mitai ir tiesos

2019-04-09Aurelija Ananjevaitė

„Ką reiškia būti moterimi?“ – moterys diskutuoja tiek susitikusios su draugėmis, tiek dalyvaudamos įvairiose seminaruose, tiek analizuodamos įvairius mokslinius straipsnius. Vieni mano, kad moteris turi būti nepriklausoma, ryžtinga ir kovojanti tiek už savo, tiek už kitų teises. Kiti teigia, jog moteris turi būti nuolankios, supratingos, visus mylintis ramybės įsikūnijimas. Tačiau taip ir neaišku, ar moteris turi atsižvelgti ir vadovautis šiais reikalavimais. Todėl užsiėmimo metu aptarsime:

  • Kokie mitai ir tiesos vyrauja apie moteriškumą?
  • Ką apie moteriškumą pasakoja jungiškosios krypties psichoterapeutai?
  • Kokius vaidmenis per savo gyvenimą atlieka moterys?
  • Kuo moteriškumas (ne)svarbus kuriant santykius su aplinkiniais? 
  • Kodėl moteriasi (ne)svarbu suvokti savo prigimtį?
  • Kaip tapti įvairiapusiškesne asmenybe?


Laimės ir gyvenimo gerovės psichologija - mitai ir realybė ( I dalis)

2019-04-23Violeta Liaugminienė

Pozityvioji psichologija - mokslas ar pasaka? Kas tai? Ir kam  ji reikalinga.  Ar gali žmogus nuo gimimo būti laimingu ar nelaimingu? Ar galima išmokti būti laimingu? Atsakymus į visus šiuos klausimus išgirsite šioje paskaitoje. Ši paskaita ne tik suteiks mokslinių žinių apie laimę, bet motyvuos prisiimti didesnę atsakomybę už ją ir  jos siekti. Suteiks žinių, kaip gerinti visas savo gyvenimo sritis, tapti sėkmingesniu ir daryti teigiamą įtaką kitiems.

  • Kaip išmatuojama laimė? M. Seligmano moksliniai laimės tyrimai  ir autoriaus sukurta  “laimės formulė”
  • Subjektyvi gerovė (laimė), jos samprata ir tyrimai. 
  • Ar egzistuoja laimės genas?Genetikos vaidmuo subjektyviai gerovei. 
  • Subjektyvios gerovės komponentai. Subjektyvi gerovė ir asmenybės bruožai. Kognityviniai asmenybės aspektai ir laimė. 
  • Neuroplastiškumo mechanizmas ir jo vaidmuo  pozityviuose pokyčiuose.


Psichodrama – teatras, kuris gydo

2019-04-30Teresė Kaminskaitė

Mokymų tikslas supažindinti su psichodramos, kaip psichoterapijos metodo kilme ir istorija, poveikio būdu ir vertingumu atkuriant ir perkuriant nepatogius, „pamirštus“, paslėptus vidinio gyvenimo epizodus ir integruojant juos į vientisą gyvenimo paveikslą. 

Mokymų metu, lygiagrečiai teorinei medžiagai, psichodramos pratimų ir technikų pagalba prisiliesime ir patirsime metodo poveikį, kuriame daug spontaniškumo, žaidimo, kūrybiškumo.

  • Psichodramos kilmė , istorija, koncepcija. 
  • Psichodramos teorijos pagrindai. 
  • Vaidmenų teorija: sąvokos ir pagrindimas.
  •  Sociometrija: kaip veikia psichodrama. 
  • Psichodraminio veiksmo technikos.


Savęs apgaudinėjimo būdai. Kaip atpažinti?

2019-05-07Diana Būtienė

Kodėl kartais piktinamės, kad kiti netiki mūsų žodžiais, nors mes aiškiai žinome, jog sakome tiesą? Kodėl kartais netikime tuo, ką sako kiti, nors jie nuoširdžiai teigia, jog nemeluoja? Taip atsitinka, kai žmogus apgaudinėja save, pats to nė neįtardamas.  Seminaro dalyviai susipažins su įvairiais savęs apgaudinėjimo būdais (arba asmenybės gynybiniais mechanizmais) ir jų veikimo principais. Gauta informacija leis geriau pažinti save, naujai pažvelgti į savo ir kitų žmonių elgesį, giliau suvokti jo prasmę, suprasti slaptuosius elgesio motyvus.

  • Teorinis įvadas: asmenybės gynybiniai mechanizmai.
  • Atvejų analizė.


Ką apie mus pasako IQ arba ką iš tiesų matuoja intelekto testai? Intelekto samprata, rūšys ir matavimas.

2019-05-08Dr. Liana Brazdeikienė

Mokymų dalyviai susipažins su įvairiais moksliniais požiūriais į intelektą ir jo matavimą, gebės atskirti kasdienį supratimą apie intelektą nuo profesionalaus ir mokslinio, sužinos apie kitose kultūrose vyraujantį intelekto supratimą, supras ar aukštas IQ yra gabumų, kūrybiškumo ar išminties požymis.

  • Tradicinės ir naujos intelekto teorijos. Intelekto matavimo istorija.
  • Intelekto samprata skirtingose kultūrose.
  • Biologinės intelekto prielaidos. 
  • Ar gabūs individai yra aukšto intelekto? Ypatingai gabūs ir savantai.
  • Intelektas ir išmintis.


Mūsų asmeninio gyvenimo stiliaus kūrimosi procesas ir jo įtaka dabartiniam gyvenimui. Patyriminė praktika (pagal A. Adlerį)

2019-05-23Taida Tiriūnė

Pasak A. Adlerio, asmuo visuomet yra laisvas apsispręsti ir panaudoti savo kūrybinę galią visų savo miegančių galimybių išvystymui. A. Adlerio individualioji psichologija yra bene mažiausiai Lietuvoje žinoma iš visų giluminės psichologijos teorijų. Šis seminaras  bus vertingas žmonėms, trokštantiems gilesnio sąmoningumo savo gyvenime, norintiems labiau suprasti kitus, gebėti kurti visavertį santykį su savimi ir su kitais.

Mokymų metu:

  • Susipažinsime su A. Adlerio gyvenimo istorija.
  • Diskutuosime apie A. Adlerio teorijos pagrindiniais principais.
  • Per asmeninį patyrimą, kiekvienas galės patyrinėti savo gyvenimo stilių, atsekti jo kūrimosi procesą, įtaką dabartiniam gyvenimui. 


Kaip suprasti savo sapnus (I dalis)

2019-05-29Žilvinas Kunigėlis

Sakoma, kad rašytojas gyvena du kartus. Panašiai galima pasakyti ir apie sapną, tik dar daugiu: sapnuodami perrašome savo gyvenimą ir jį išgyvename antrą kartą. O pasidalindami savo sapnu su kitais, gauname trečią šansą - kuriame sapną iš naujo, nežodiniam patyrimui ieškodami žodžių, matydami, kaip jį išgyvena klausytojai ir slepiant nuo savęs kas baugina. Sapnas gydo, sugrąžinant mums tuos išgyvenimus, kurių bijome ir vengiame būdravimo metu, jis moko išminties, priimant visų mūsų užslėptą prieštaringą prigimtį. Jis primena mums apie mūsų pačių paslaptingą, kūrybingą, keistą ir gražią sielą. Ir padrąsina - tokie esame visi. 

Mokymų metu ieškosime “tiltų”, jungiančių sapno pasaulį su mūsų kasdiena. Praktinėje dalyje - darbas su konkrečiu, dalyvio pasidalintu sapnu. Pažvelgsime į atneštą sapną taip, “tarsi šitas sapnas būtų mano sapnas”. 

  • Sapnų supratimas skirtingose kultūrose ir epochose.
  • Darbo su sapnais metodai.
  • Praktika: “Jeigu šitas sapnas būtų mano sapnas” (1.5 val.)


Ankstyvieji prisiminimai, šeimos konsteliacija. Teorija ir praktika (Pagal A. Adlerį)

2019-05-30Taida Tiriūnė

A. Adleris sykį palygino psichoterapiją su spjūviu į sriubą – valgyti galima, bet nebeskanu. Šį jo pasakymą suprantu kaip sunkumą ir svarbą turėti netikėtą įžvalgą apie save, savo gyvenimą. Šių mokymų metu, jungiant teoriją ir praktiką, kviesiu kiekvieną ieškoti naujo savęs matymo, kviečiančio į pokytį.  

  • Mokymų metu, naudojant kūrybinius metodus, dalyviai turės galimybę šviežia akimi pažvelgti į savo istoriją, atpažinti savo kūrybinės galios veikimą, o gal net pavyks ,,prisispjauti į sriubą“... 
  • Šie mokymai – drąsiems ir smalsiems žmonėms, kurie nori būti ne tik savo ir kitų gyvenimo stebėtojais, bet ir aktyviais kūrėjais.


Laimės ir gyvenimo gerovės psichologija - mitai ir realybė (II dalis)

2019-06-04Violeta Liaugminienė

Mokslininkai sako, kad būti laimingiems galima ir reikia mokytis. Laimė kuriama  tik vienu būdu: mintimis. Po daugybės metų tyrimų mokslininkas M. Čiksentmihalis - laimės fenomeno tyrėjas, priėjo išvadą, kad pilnatvės raktas yra gebėjimas valdyti savo psichinę energiją. Kaip tai daroma? 

Tai sužinosite ir išmoksite mokymų metu:

  • Atrasite, kur slypi nepasitenkinimo šaknys, kas yra išmoktas beviltiškumas ir kaip iš to išsilaisvinti.
  • Sužinosite, kaip pagauti srovę, kuri neša laimės pojūčio link. 
  • Žinodami „srovės“ teorijos pagrindinius principus gyvenimągalėsite paversti „pilnatvės būsena“, teikiančia gyvenimo džiaugsmo ir laimės pojūtį.  

Šie mokymai padės suprasti, kas jus augina, o kas sekina ir neleidžia jausti gyvenimo pilnatvės ir  įteiks  raktą į    geresnį ir kokybiškesnį gyvenimą.



Kaip suprasti savo sapnus (II dalis)

2019-06-12Žilvinas Kunigėlis

Sakoma, kad rašytojas gyvena du kartus. Panašiai galima pasakyti ir apie sapną, tik dar daugiu: sapnuodami perrašome savo gyvenimą ir jį išgyvename antrą kartą. O pasidalindami savo sapnu su kitais, gauname trečią šansą - atkuriame sapną iš naujo, nežodiniam patyrimui ieškodami žodžių, matydami kaip jį išgyvena klausytojai. Sapnas gydo, sugrąžinant mums tuos išgyvenimus, kurių bijome ir vengiame būdravimo metu, jis moko išminties, priimant visų mūsų užslėptą prieštaringą prigimtį. Jis primena mums apie mūsų pačių paslaptingą, kūrybingą, keistą ir gražią sielą. Ir padrąsina - tokie esame visi. 

Seminaro metu ieškosime “tiltų”, jungiančių sapno pasaulį su mūsų kasdiena. Praktinėje dalyje - darbas su konkrečiu, dalyvio pasidalintu sapnu. Pažvelgsime į atneštą sapną taip, tarsi šitas sapnas būtų mano sapnas.

  • Sapnų psicho-fiziologija (miego fazės, sapno funkcijos, pasikartojantys, košmariški, krizę išgyvenančio žmogaus sapnai, kūrybinis sapno veikimas)
  • Panašios į sapną būsenos (svajos, kūrybinės fantazijos, gynybinis pabėgimas į fantazijas kaip reakcija į traumą, psichozė ir kt.)
  • Praktika: “Jeigu šitas sapnas būtų mano sapnas” (1.5 val.)


Registracija ir kainos
Suskleisti
Bendravimo psichologija Bendravimo psichologija 9 temos0000-00-00 - 2019-06-13 Plačiau

Bendravimo psichologija pagal geštalt terapiją

0000-00-00Violeta Liaugminienė

Šie mokymai pirmiausiai  padės geriau susipažinti su savimi. Geštalto technikos padedės labiau susivokti, kodėl modeliuojame savo gyvenimą tam tikru būdu, paskatins  kūrybiškai prisitaikyti, o ne pasyviai gyvenime adaptuotis. Šiuos mokymus rekomenduočiau kiekvienam, kuris myli save ir nori prasmingesnio, įdomesnio, pilnesnio gyvenimo.

  • Ką reiškia "Dialogas" pagal M. Buberį? Kaip jis supranta teiginį "Žmogui reikalingas žmogus”?
  • Fenomenologija ir lauko teorija. 
  • Kontakto ciklas ir kiekvieno etapo įsisąmonimas. 
  • Esminiai pasipriešinimo mechanizmai bendraujant. Iš kur jie atsiranda? Kokius trukdžius jie sukelia? 
  • Tipiniai gynybiniai mechanizmai: konfluencija, introjekcija, projekcija, retrofleksija, defleksija, devalvacija, egotizmas, desensitizacija. Jų ištakos iš neigiama įtaka asmenybei. 
  • Kaip geštalt terapijos technikos gali padėti juos atpažinti savyje ir bendravimo partneryje? Kokiu būdu galima atkurti santykį bandraujant?

 



Skirtingi žmonių tipai – kaip su jais sutarti? 6 kortelių metodinis įrankis

0000-00-00Justina Gervytė

Mokymų metu dalyviai sužinos kaip atsiranda skirtingi žmonių tipai ir kiek gyvenimo eigoje jie keičiasi. Susipažins su  6 „sudėtingų“ žmonių tipais ir jiems būdingais socialinės elgsenos aspektais. Sužinos gaires, kaip elgtis su tokiais asmenimis norint išvengti konfliktinių situacijų ir kurti produktyvų bendradarbiavimu paremtą santykį. Gaus 6 kortelių metodinį įrankį, kuriuo galės naudotis kiekvieną dieną ir kuris padės lengviau identifikuoti tipus savo aplinkoje.

  • Kaip atsiranda skirtingi žmonių tipai ir kiek gyvenimo eigoje jie keičiasi.
  • 6 „sudėtingų“ žmonių tipai ir jiems būdingi socialinės elgsenos aspektai.
  • Elgesio gairės su tokiais asmenimis, norint išvengti konfliktinių situacijų ir kurti produktyvų bendradarbiavimu paremtą santykį.
  • 6 kortelių metodinis įrankis, kuriuo galima naudotis kiekvieną dieną ir kuris padeda lengviau identifikuoti tipus savo aplinkoje.


Prigimtinio asmenybės potencialo atskleidimas bendraujant (STRUCTOGRAM® metodas)

0000-00-00Lina Straukė

Esminiai STRUCTOGRAM® mokymų sistemos pranašumai –  sistemą lengva atsiminti ir nedelsiant pritaikyti praktikoje. Struktograma leidžia per savęs ir kito pažinimą pasiekti kokybiškesnį bendravimą. Kiekvienam dalyviui padeda atskleisti autentišką bendravimo stilių ir pritakyti jam geriausiai tinkančius elgesio modelius. Taip pat atskleidžia, kokias savybes asmuo gali keisti lengvai, o kokių - negali arba gali, bet sunkiai, ir nukreipia, kaip atsižvelgiant į prigimtį save tobulinti.

Mokymai padės ugdyti savo prigimtines stiprybes, savo autentiškumą, nesėkmių priežastys taps aiškesnės, atsiras gebėjimas jų išvengti. Taip pat padės suprasi tikruosius kitų norus ir ketinimus. Mokymų metu sužinosite, kaip galima lengviau daryti įtaką kitiems, išmoksite išvengti konfliktų ir nesusipratimų, sužinosite, kaip gauti palaikymą savo idėjoms.

Mokymai geriausiai tiks visiems, siekiantiems asmeninio tobulėjimo, vadovams, kurie kasdien bendrauja su pavaldiniais, pardavimų, klientų aptarnavimo profesionalams.

  • Hormonų įtaka smegenų veiklai, o kartu ir žmogaus elgesiui, emocijoms ir mąstymui.
  • Stiprios prigimtinės asmenybės pusės, prigimtinis pranašumas, autentiškas bendravimo stilius ir jo tinkamas naudojimas siekiant sėkmės veikloje.
  • Kaip modelis padeda gyvenime ir versle atpažinti ir perprasti kitų elgesį, motyvus, galimybes ir tai panaudoti nukreipiant žmogų tinkama kryptimi?
  • Kaip gebėjimas pažinti save ir kitus padeda siekti asmeninės sėkmės ir daryti įtaką tam, su kuo bendraujate? Plėtoti tarpasmeninius ryšius ir siekti sutarimo?


Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti. „RETORIKA. RETOTERAPIJA“ ( I dalis )

2019-03-14Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

I dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Įsitikinimai.  
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?” 
  • 9 didžiosios traumos, lydinčios mus per gyvenimą ir kaip jas transformuoti į stiprybes. 
  • Rašymo meditacija. 
  • Mokymų refleksija.


Manipuliacijos tarpasmeniniuose santykiuose (I dalis)

2019-04-02Juris Belte

Manipuliaciniai santykiai ilgalaikėje perspektyvoje veda prie pralaimėjimo ir bendravimo nutraukimo, dėl to yra svarbu išmokti identifikuoti manipuliacijas, jų netaikyti, o bendravimą grįsti tinkamomis įtakos priemonėmis, taikant partnerystės principus. Mokymų metu sužinosite, kodėl vieni žmonės yra įtakingi, o kiti ne. Suprasite įtakos ir charizmos sąsajas tranzakcijos analizės požiūriu (E. Berne).

Mokysimės identifikuoti ir suprasti pagrindinius manipuliavimo, įtakos darymo metodus, strategijas bei technikas, tinkamai suvaldyti manipuliavimu paremtas situacijas. Taip pat kaip tapti kompetentingu, stipriu, manipuliacijoms ir neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi.

  • Identifikuosime bei atpažinsime manipuliacijas bei įtakos darymu paremtas situacijas, jas atskirsime.
  • Sužinosime, kaip reiktų elgtis bendraujant su manipuliuoti linkusiais žmonėmis.
  • Suprasime pagrindinius psichologinius manipuliacijos mechanizmus.
  • Išmoksime pagrindines antimanipuliavimo technikas, strategijas.
  • Išmoksime taikyti  manipuliacijos neutralizavimo metodus.
  • Sužinosime pagrindines manipuliacijos ir įtakos priemones.
  • Suprasime manipuliatorių taktikas bei išmoksime tam atsispirti – tapsime stipresniais, neigiamai aplinkinių įtakai atspariais žmonėmis.


Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti (II dalis)

2019-04-11Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

II dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Įsitikinimai.  
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?” 
  • Baimė kalbėti viešai. Žmonių baimė. Iš kur ji ateina ir kaip ją suvaldyti? 
  • Pagrindinės gyvenimo vertybės. 
  • Asmeninė misija. Kaip ją suvokti? 
  • Rašymo meditacija. 
  • Mokymų refleksija.


Manipuliacijos tarpasmeniniuose santykiuose (II dalis)

2019-04-18Juris Belte

Manipuliaciniai santykiai ilgalaikėje perspektyvoje veda prie pralaimėjimo ir bendravimo nutraukimo, dėl to yra svarbu išmokti identifikuoti manipuliacijas, jų netaikyti, o bendravimą grįsti tinkamomis įtakos priemonėmis, taikant partnerystės principus. Mokymų metu sužinosite, kodėl vieni žmonės yra įtakingi, o kiti ne. Suprasite įtakos ir charizmos sąsajas tranzakcijos analizės požiūriu (E. Berne).

Dalyviai mokysis identifikuoti ir suprasti pagrindinius manipuliavimo, įtakos darymo metodus, strategijas bei technikas,  kaip tinkamai suvaldyti manipuliavimu paremtas situacijas,   įsisavins informaciją ir žinias, padėsiančias tapti kompetentingu, stipriu, manipuliacijoms ir neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi.

  • Manipuliavimo psichologinis mechanizmas. S. Karpmano trikampio taikymas manipuliacijose. 
  • Emocijų moduliavimas. 
  • Manipuliacijų tipai. Kaip atpažinti klientų, bendradarbių, partnerių manipuliacijas. 
  • Manipuliacijų analizė – praktinis darbas.
  • Antimanipuliavimo strategijos ir technikos. 
  • Provokacijų neutralizavimas. 
  • Manipuliacijų neutralizavimas – praktinis darbas


Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti (III dalis)

2019-05-09Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

III dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Kvėpavimas. Kūnas. Balsas.
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?”
  • Kvėpavimo stebėjimas. Atodūsis ir žiovulys. Sujungtas – cirkuliacinis kvėpavimas. Bazinės kvėpavimo praktikos.
  • Kūno skanavimo praktikos.
  • Balso lavinimo pratybos.
  • Rašymo meditacija.
  • Mokymų refleksija.


Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti (IV dalis)

2019-06-13Donaldas Duškinas

RETOTERAPIJA – tai menas kalbant pažinti save. Kalbant atrasti save TIKRĄJĮ. Kalbant suteikti savo gyvenimui daugiau spalvų ir kokybės...  Šiuose mokymuose gilinsimės ir praktikuosim penkis pagrindinius RETORIKOS / RETOTERAPIJOS elementus:

  1. Mūsų įsitikinimai. Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? „...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
  2. Mūsų kvėpavimas. Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija.  Sąmoningas kvėpavimas – tai būdas nuolat gyventi dabartyje. Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus dvasia.
  3. Mūsų kūnas. Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? 
  4. Mūsų balsas.  Koks jis, „mano“ balsas? Kaip atrasti “savo” balsą?
  5. Algoritmai. Instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti. Kokios jos?

IV dalyje bus nagrinėjami šie klausimai:

  • Algoritmai (instrukcijos įtaigiai kalbai parengti ir pasiruošti). 
  • Aristotelio trikampis. 
  • Kalbėjimo nuodėmės ir džiaugsmai. 
  • Įtaigumas – kas tai? 
  • Įtaigios kalbos struktūra. 
  • Rašymo meditacija. 
  • Kalbėk, kol save pažinsi. Saviprezentacija: “Kas aš?” 
  • Visų mokymų refleksija.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Darbo psichologija Darbo psichologija 14 temų0000-00-00 - 2019-05-16 Plačiau

Koučingo (ugdomojo vadovavimo) bei retorikos pagrindai ir praktika. Koučingo samprata (I dalis)

0000-00-00Donaldas Duškinas

Programa rekomenduojama visiems, kieno veikla yra susijusi su žmogiškųjų santykių sritimi ir kurie siekia profesionaliai įsisąvinti koučingo bei retorikos technikas ir metodologiją. Ypač ši programa rekomenduojama vadovams, verslo ir vadybos konsultantams, mokymų vadovams, personalo specialistams. Visiems, kurių darbas ar kita veikla susijusi su poreikiu kalbėti viešai ir efektyviai: vadovams, vedantiems susirinkimus, pristatantiems novatoriškas idėjas ar turintiems sakyti motyvuojančias kalbas savo darbuotojams; vadybininkams, kuriantiems ir pristatantiems verslo prezentacijas klientams; politikams, siekiantiems laimėti rinkimus ar pristatyti naują įstatymo projektą; kiekvienam, norinčiam mokėti įtaigiai pateikti savo mintis ir būti išgirstam.

  • Koučingo samprata. Koučingo istorija. Koučingo santykis su konsultavimu, psichoterapija ir mokymais.
  • GROW modelis (Tikslai. Situacijos suvokimas. Sprendimo galimybės. Veiksmų planas). Išmokimo ratas.
  • Aktyvaus klausymosi metodai. Teisingo klausymo kriterijai. Kliento sąmoningumą skatinantys klausimai. Neteisingi klausimai. Klausimų tipai. Grįžtamojo ryšio modelis. Supervizija.


Psichodinamika organizacijoje: emocijos ir efektyvumas (II dalis)

0000-00-00Dr. Rūta Klimašauskienė

Kodėl darbuotojai konfliktuoja, nekonstruktyviai dirba ir ką tokiais atvejais daryti vadovui?

  • Organizacijos emocinė branda: vystymosi ir bendradarbiavimo etapai.
  • Formalūs į užduotis orientuoti vaidmenys ir emociniai vaidmenys.
  • Kaip paskatinti organziaicjos narius koncentruotis į efektyvų užduočių atlikimą ir konstruktyvų darbą?


Koučingo (ugdomojo vadovavimo) bei retorikos pagrindai ir praktika. Individualus ir grupinis koučingas  (II dalis)

0000-00-00Donaldas Duškinas

Programa rekomenduojama visiems, kieno veikla yra susijusi su žmogiškųjų santykių sritimi ir kurie siekia profesionaliai įsisavinti koučingo bei retorikos technikas ir metodologiją. Ypač ši programa rekomenduojama vadovams, verslo ir vadybos konsultantams, mokymų vadovams, personalo specialistams. Visiems, kurių darbas ar kita veikla susijusi su poreikiu kalbėti viešai ir efektyviai: tai yra vadovams, vedantiems susirinkimus, pristatantiems novatoriškas idėjas ar turintiems sakyti motyvuojančias kalbas savo darbuotojams; vadybininkams, kuriantiems ir pristatantiems verslo prezentacijas klientams; politikams, siekiantiems laimėti rinkimus ar pristatyti naują įstatymo projektą; kiekvienam, norinčiam mokėti įtaigiai pateikti savo mintis ir būti išgirstam.

  • Individualaus koučingo tipai.
  • Kilpų modelis. Pirmosios koučingo sesijos šablonai (Nepriklausomas klientas. Išorinis koučingo specialistas organizacijoje. Koučingas vadovo santykyje su darbuotoju).
  • Strateginė sesija. Individuali įgūdžių treniruotė. Žalingi įpročiai ir priklausomybės. Darbo su žalingais įpročiais sesija. Supervizija.
  • Komandinio koučingo samprata. Faktoriai, įtakojantys grupinio darbo efektyvumą. Grupinio darbo kaip proceso valdymas. Komandinio koučingo algoritmas.
  • Kontakto su grupe užmezgimo būdai. Penki efektyvaus trenerio stiliai.
  • Kūrybiškumo technikos komandiniame koučinge. Grupinė dinamika. V.Disnėjaus kūrybiškumo strategija.
  • R. Dekarto koordinačių modelis. Darbo su grupine dinamika principai.


Darbuotojų motyvavimas: neuromokslo atsakymai vadovams

0000-00-00Dr. Rūta Klimašauskienė

Šie mokymai labiausiai tinka tiems (labiausiai - įmonių, padalinių vadovams, personalo vadovams), kam bent kartą kilo toks ar panašus klausimas: „Mes tiek daug investuojame į komandos formavimo renginius, perkame bilietus į teatrą, abonentus į sporto klubus, organizuojame vasaros šventes, drauge sutinkame Kalėdas, vykstame į keliones, net karštas bandeles/ šviežius vaisius penktadieniais užsakome... Ką dar padaryti, kad darbuotojai būtų motyvuoti?“

Ir netinka tiems, kas ieško „piliulės“, vienu „prarijimu“ galinčios išspręsti darbuotojų motyvacijos ir įsitraukimo problemas

  • Tradicinės motyvacijos teorijos ir naujausiais neuropsichologijos tyrimais paremtas požiūris.
  • Penkios neuromokslo tyrimais grįstos strategijos, kaip padidinti darbuotojų įsitraukimą, motyvaciją, pasitenkinimą darbu, atsakomybę už savo darbo rezultatus.
  • Įmonių patirtis ir pavyzdžiai


Koučingo (ugdomojo vadovavimo) bei retorikos pagrindai ir praktika. Įtaigus kalbėjimas ir auditorijos valdymas (III dalis)

0000-00-00Donaldas Duškinas

Programa rekomenduojama visiems, kieno veikla yra susijusi su žmogiškųjų santykių sritimi ir kurie siekia profesionaliai įsisavinti koučingo bei retorikos technikas ir metodologiją. Ypač ši programa rekomenduojama vadovams, verslo ir vadybos konsultantams, mokymų vadovams, personalo specialistams. Visiems, kurių darbas ar kita veikla susijusi su poreikiu kalbėti viešai ir efektyviai: tai yra vadovams vedantiems susirinkimus, pristatantiems novatoriškas idėjas ar turintiems sakyti motyvuojančias kalbas savo darbuotojams; vadybininkams, kuriantiems ir pristatantiems verslo prezentacijas klientams; politikams, siekiantiems laimėti rinkimus ar pristatyti naują įstatymo projektą; kiekvienam, norinčiam mokėti įtaigiai pateikti savo mintis ir būti išgirstam.

  • Kuo skiriasi paskaita nuo prezentacijos?
  • Kokia yra auditorija ir kokie jos poreikiai?
  • Nuo ko priklauso, ar auditorija manęs klausys?
  • Pasisakymo tikslai. Maksimalus tikslų pasiekimas.
  • Kas yra geras pasisakymas?
  • Kokiose situacijose reikalingas mokėjimas įtaigiai pasisakyti?
  • Įtaigumas – kas tai?
  • Kokie yra nurodymai kaip įtikinančiai kalbai?
  • Pristatymo planavimas ir rengimas. Kokia yra efektyvaus pasisakymo struktūra (turinys ir forma)?


Iš geros į dar geresnę: kaip sukurti efektyvią komandą? (I dalis)

0000-00-00Aistė Didžiūnė

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į komandų sudarymo ir formavimo principus organizacijose. Pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą populiariausiomis teorijos bei psichoterapijos ir koučingo principais. Mokymų metu sužinosite, kaip kurti efektyvias komandas ir su kokiais iššūkiais  susiduria šiuolaikinės komandos.

  • Kas yra komanda? Kuo ji skiriasi nuo grupės? 
  • Komandos narių vaidmenys pagal Belbin teoriją.
  • Komunikacijos stiliai pagal DISC metodologiją.
  • Pagrindiniai komandų formavimo principai.
  • Koučingas komandų darbe.
  • Grupinės psichoterapijos principai komandų dabe.


Iš geros į dar geresnę: kaip sukurti efektyvią komandą? (II dalis)

0000-00-00Aistė Didžiūnė

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į komandų sudarymo ir formavimo principus organizacijose. Pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą populiariausiomis teorijos bei psichoterapijos ir koučingo principais. Mokymų metu sužinosite, kaip kurti efektyvias komandas ir su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinės komandos.

  • Kas yra komanda? Kuo ji skiriasi nuo grupės? 
  • Komandos narių vaidmenys pagal Belbin teoriją.
  • Komunikacijos stiliai pagal DISC metodologiją.
  • Pagrindiniai komandų formavimo principai.
  • Koučingas komandų darbe.
  • Grupinės psichoterapijos principai komandų dabe.


Koučingo (ugdomojo vadovavimo) bei retorikos pagrindai ir praktika. Įtaigus kalbėjimas ir auditorijos valdymas (IV dalis)

0000-00-00Donaldas Duškinas

Programa rekomenduojama visiems, kieno veikla yra susijusi su žmogiškųjų santykių sritimi ir kurie siekia profesionaliai įsisavinti koučingo bei retorikos technikas ir metodologiją. Ypač ši programa rekomenduojama vadovams, verslo ir vadybos konsultantams, mokymų vadovams, personalo specialistams. Visiems, kurių darbas ar kita veikla susijusi su poreikiu kalbėti viešai ir efektyviai: tai yra vadovams vedantiems susirinkimus, pristatantiems novatoriškas idėjas ar turintiems sakyti motyvuojančias kalbas savo darbuotojams; vadybininkams, kuriantiems ir pristatantiems verslo prezentacijas klientams; politikams, siekiantiems laimėti rinkimus ar pristatyti naują įstatymo projektą; kiekvienam, norinčiam mokėti įtaigiai pateikti savo mintis ir būti išgirstam.

  • Kokios didžiausios prezentacijų (pasisakymų) klaidos?
  • Kokie yra faktoriai, lemiantys teigiamą auditorijos sprendimą?
  • Naudos klausytojui formulavimo metodika.
  • "Smegenų šturmo" valdymas – struktūrinė efektyvaus pasisakymo matrica.
  • 4 esminiai klausimai, norint sudominti klientą.
  • 7 klasikiniai būdai pradėti pasisakymą.
  • "Nepatogūs klausimai" prezentacijos metu.
  •  Kaip elgtis su "sunkiais" pašnekovais?
  •  Kaip savo viešo kalbėjimo baimę transformuoti į sėkmę?
  • Kūno kalba. Apranga prezentacijos metu.


Šiuolaikinė lyderystė. Kaip lyderis gali pritaikyti psichoterapijos principus? (I dalis)

0000-00-00Aistė Didžiūnė

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į vadovavimo ir lyderystės temą organizacijose, kurių metu pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą psichoterapijos ir koučingo principais. Juose kviečiu dalyvauti ir jau turinčius panašios patirties, ir dar jos neturinčius. Mokymų metu susipažinsite su pavyzdžiais, kaip kurti efektyvius santykius, būnant vadovu. Kokios dažniausiai daromos vadovų klaidos ir kaip jų išvengti. 

  • Kas yra lyderis, o kas yra vadovas? 
  • Šiuolaikinės vadovavimo teorijos (bruožų teorija, elgesio teorijos, kognityvinės vadovavimo teorijos, transformacinė lyderystė, psichodinaminės teorijos).
  • Pagrindiniai psichoterapijos principai ir jų taikymas vadovo veikloje (pagal geštalto psichoterapiją). Koučingas vadovo veikloje.
  • Terapinių santykių darbe dilema.


Šiuolaikinė lyderystė. Kaip lyderis gali pritaikyti psichoterapijos principus? (II dalis)

0000-00-00Aistė Didžiūnė

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į vadovavimo ir lyderystės temą organizacijose, kurių metu pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą psichoterapijos ir koučingo principais. Juose kviečiu dalyvauti ir jau turinčius panašios patirties, ir dar jos neturinčius.  Mokymų metu susipažinsite su pavyzdžiais, kaip kurti efektyvius santykius, būnant vadovu. Kokios dažniausiai daromos vadovų klaidos ir kaip jų išvengti. 

  • Kas yra lyderis, o kas yra vadovas? 
  • Šiuolaikinės vadovavimo teorijos (bruožų teorija, elgesio teorijos, kognityvinės vadovavimo teorijos, transformacinė lyderystė, psichodinaminės teorijos).
  • Pagrindiniai psichoterapijos principai ir jų taikymas vadovo veikloje (pagal geštalto psichoterapiją).
  • Koučingas vadovo veikloje.
  • Terapinių santykių darbe dilema.


Psichodinamika organizacijoje: emocijos ir efektyvumas (I dalis)

0000-00-00Dr. Rūta Klimašauskienė

Šie mokymai labiausiai tiktų tiems (įmonių, padalinių vadovams, personalo vadovams), kurie nori pagerinti komandos komunikaciją, sustiprinti bendradarbiavimą, padidinti komandos efektyvumą ir orientaciją į rezultatą. Mokymai netinka tiems, kas ieško „piliulės“, vienu „prarijimu“ galinčios išspręsti efektyvaus komandos bendradarbiavimo ir komunikacijos problemas.

Ką mokymų dalyviai galės pritaikyti savo gyvenime? Darbas yra gyvenimo dalis. Tačiau šiuose mokymuose įgytos žinios apie emocijų ir neįsisąmonintų jausmų įtaką tarpusavio santykiams ir komunikacijai bus naudingi ne tik darbe, bet ir asmeniniuose santykiuose su draugais, vaikais, paaugliais, sutuoktiniais, tėvais ir kitais artimais žmonėmis 

Psichodinamika organizacijoje: emocijos ir efektyvumas:

  • Psichodinaminis požiūris į organizacijų efektyvumą.
  • Emocijų išraiškos ir apraiškos organizacijose.
  • „Velniop jausmus! Tegul eina dirbti.“ Kaip neracionalius jausmus paversti racionaliais rezultatais?


Šiuolaikinė lyderystė. Kur ir kaip lyderis gali pritaikyti psichoterapijos principus? (I ir II dalys)

2019-03-02Aistė Didžiūnė

Pastaba! Šie mokymai vyksta šeštadienį. Nuo 10.00 iki 16.30 val. 

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į vadovavimo ir lyderystės temą organizacijose, kurių metu pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą psichoterapijos ir koučingo principais. Juose kviečiu dalyvauti ir jau turinčius panašios patirties, ir dar jos neturinčius. Mokymų metu susipažinsite su pavyzdžiais, kaip kurti efektyvius santykius, būnant vadovu. Taip pat kokios dažniausiai daromos vadovų klaidos ir kaip jų išvengti. 

  • Kas yra lyderis, o kas - vadovas? 
  • Šiuolaikinės vadovavimo teorijos (bruožų teorija, elgesio teorijos, kognityvinės vadovavimo teorijos, transformacinė lyderystė, psichodinaminės teorijos). 
  • Pagrindiniai psichoterapijos principai ir jų taikymas vadovo veikloje (pagal geštalto psichoterapiją).
  • Koučingas vadovo veikloje. 
  • Terapinių santykių darbe dilema.


Iš geros į dar geresnę: kaip sukurti efektyvią komandą? (I dalis ir II dalis)

2019-03-09Aistė Didžiūnė

Pastaba! Šie mokymai vyksta šeštadienį. Nuo 11.00 iki 17.00 val. 

Šių mokymų metu kviečiu dalyvius įsigilinti į komandų sudarymo ir formavimo principus organizacijose. Pristatysiu šiuolaikinį požiūrį, paremtą populiariausiomis teorijos bei psichoterapijos ir koučingo principais. Mokymų metu sužinosite, kaip kurti efektyvias komandas ir su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinės komandos.

  • Kas yra komanda? Kuo ji skiriasi nuo grupės?  
  • Komandos narių vaidmenys pagal M. Belbin teoriją. 
  • Komunikacijos stiliai pagal DISC metodologiją. 
  • Pagrindiniai komandų formavimo principai. 


Kritinio mąstymo ir sprendimo priėmimo įgūdžių lavinimas

2019-05-16Juris Belte

Mokymų tikslas – tobulinti dalyvių kompetenciją ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdyti savarankišką sprendimų priėmimą ir įgyti bendradarbiavimu paremto bendravimo įgūdžių.

  • Turinys: kas yra ir kas nėra kritinis mąstymas?  
  • Kada reikia taikyti kritinį mąstymą?  
  • Statistika – kritinio mąstymo geriausias draugas.  
  • Sprendimų priėmimo procesas.  
  • Dažniausiai pasitaikančios sprendimų priėmimą sąlygojančios mąstymo klaidos.  
  • Kaip ugdyti kritinį mąstymą – praktiniai patarimai.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Kognityvinė psichologija Kognityvinė psichologija 5 temos0000-00-00 - 2019-03-07 Plačiau

Kaip atkoduoti “juodąją smegenų dėžę”? Jutimai, suvokimas, dėmesys

0000-00-00Audronė Adomavičienė

Mokymų metu kalbėsime apie mikroskopinius dydžius ir apie labai didelius skaičius, apie žaibiškus greičius ir apie labai mažus plyšius. Apie tai, kas akivaizdu, bet neįtikėtina, apie tai, kas lyg ir savaime aišku, bet nepaprastai sudėtinga. Mokymai bus įdomūs smalsiems, kuriems kyla klausimai “kaip tai veikia?”, “iš ko tai padaryta?”, “kaip čia pasidaro?”. Mokymų medžiagoje nemažai teorinių žinių, tačiau visos jos aiškinamos “pavyzdžiais iš gyvenimo”, kai kurias dalyviai galės patirti “čia ir dabar”, taip pat aiškinsimės, kodėl kartais nepadeda nuoširdūs draugų patarimai ir ką daryti. Juk sakoma, kad taisykles galima keisti, kai gerai įvaldai žaidimą. Mokymai bus apie žaidimą ir taisykles, o ar ir kaip jas keisti, dalyviai galės nuspręsti po mokymų.

  • Susipažinkime iš labai arti: CNS - sandara, funkcijos, veikimo principai. Nieko nėra psichologiško, kas nebūtų fiziologiška. 
  • Mūsų jutimų ribos - ar tikrai pažįstame pasaulį, kuriame gyvename? 
  • Pagrindinės aplinkos suvokimo sistemos - ar tikrai mūsų akys mato, o ausys girdi? Iliuzijų formos. 
  • Dėmesio mechanizmai - kodėl visi vairuoja tokius pačius automobilius, kaip ir aš? Dėmesio! Ar žinote, kad dėl Jūsų dėmesio kasdien inirtingai kovojama? 
  • Kaip ir ką daryti, kad tave pamatytų ir išgirstų?


Mūsų “kompiuterio” valdymo programos: atminties labirintai, mąstymo klajonės ir kalbos dovana (I dalis)

0000-00-00Audronė Adomavičienė

Mokymų metu kalbėsime apie mikroskopinius dydžius ir apie labai didelius skaičius, apie žaibiškus greičius ir apie labai mažus plyšius. Apie tai, kas akivaizdu, bet neįtikėtina, apie tai, kas lyg ir savaime aišku, bet nepaprastai sudėtinga. Mokymai bus įdomūs smalsiems, kuriems kyla klausimai “kaip tai veikia?”, “iš ko tai padaryta?”, “kaip čia pasidaro?”. Mokymų medžiagoje nemažai teorinių žinių, tačiau visos jos aiškinamos “pavyzdžiais iš gyvenimo”, kai kurias dalyviai galės patirti “čia ir dabar”, taip pat aiškinsimės, kodėl kartais nepadeda nuoširdūs draugų patarimai ir ką daryti. Juk sakoma, kad taisykles galima keisti, kai gerai įvaldai žaidimą. Mokymai bus apie žaidimą ir taisykles, o ar ir kaip jas keisti, dalyviai galės nuspręsti po mokymų.

  • Atmintis - išryškinta vidinė fotojuostelė? Atminties rūšys, arba patarimai, siekiantiems turėti geresnę atmintį. Kodėl užmiršti yra sveika? 
  • Ką iš tikro žinome apie mąstymą? 
  • Samprotavimas ir problemų sprendimas – būdai atpažinti mąstymo procesus? 
  • Dvi sistemos – du psichologinės dramos veikėjai (D. Kahneman). 
  • Mąstymo strategijos - algoritmas vs spėjimas. 
  • J. Piaget intelekto raidos teorija. Intelekto matavimas. 
  • Kurio – kritinio ar kūrybinio - mąstymo atsisakytumėte? 
  • Pabandykite įsivaizduoti, kaip veikia vaizduotė. 
  • Pažinimo karūnos brangakmenis – kalba (S.Pinker). 
  • Žodžio reikšmė, arba ką iš tiesų reiškia žodžiai "pasaulis" ir "dangus"? 
  • Kalbos generavimas ir supratimas. 
  • Teksto supratimas - W. Kintsch modelis.


Mūsų “kompiuterio” valdymo programos: atminties labirintai, mąstymo klajonės ir kalbos dovana (II dalis)

0000-00-00Audronė Adomavičienė

Mokymų metu kalbėsime apie mikroskopinius dydžius ir apie labai didelius skaičius, apie žaibiškus greičius ir apie labai mažus plyšius. Apie tai, kas akivaizdu, bet neįtikėtina, apie tai, kas lyg ir savaime aišku, bet nepaprastai sudėtinga. Mokymai bus įdomūs smalsiems, kuriems kyla klausimai “kaip tai veikia?”, “iš ko tai padaryta?”, “kaip čia pasidaro?”. Mokymų medžiagoje nemažai teorinių žinių, tačiau visos jos aiškinamos “pavyzdžiais iš gyvenimo”, kai kurias dalyviai galės patirti “čia ir dabar”, taip pat aiškinsimės, kodėl kartais nepadeda nuoširdūs draugų patarimai ir ką daryti. Juk sakoma, kad taisykles galima keisti, kai gerai įvaldai žaidimą. Mokymai bus apie žaidimą ir taisykles, o ar ir kaip jas keisti, dalyviai galės nuspręsti po mokymų.

  • Atmintis - išryškinta vidinė fotojuostelė? Atminties rūšys, arba patarimai, siekiantiems turėti geresnę atmintį. Kodėl užmiršti yra sveika? 
  • Ką iš tikrožinome apie mąstymą? 
  • Samprotavimas ir problemų sprendimas – būdai atpažinti mąstymo procesus? 
  • Dvi sistemos – du psichologinės dramos veikėjai (D.Kahneman). 
  • Mąstymo strategijos - algoritmas vs spėjimas. 
  • J. Piaget intelekto raidos teorija. Intelekto matavimas. 
  • Kurio – kritinio ar kūrybinio - mąstymo atsisakytumėte? 
  • Pabandykite įsivaizduoti, kaip veikia vaizduotė. 
  • Pažinimo karūnos brangakmenis – kalba (S.Pinker). 
  • Žodžio reikšmė, arba ką iš tiesųreiškia žodžiai "pasaulis" ir "dangus"? 
  • Kalbos generavimas ir supratimas. 
  • Teksto supratimas - W. Kintsch modelis.


Mąstymo psichohigiena – kaip mintys veikia mūsų nuotaiką, daro įtaką elgesiui ir gyvenimo kokybei.

0000-00-00Andromeda Kurbatovienė

Kognityvinės terapijos modelis (pradininkas - Aaron T. Beck) teigia, kad visiems psichologiniams sutrikimams būdingas iškreiptas arba disfunkcinis mąstymas, kuris veikia žmogaus nuotaiką ir elgesį. Realistiškas tikrovės vertinimas ir mąstymo pakeitimas gerina emocinę būseną, elgesį ir gyvenimo kokybę, ilgalaikį pagerėjimą lemia disfunkcinių įsitikinimų pokyčiai.

Mokymai gali būti naudingi visiems, norintiems geriau suprasti psichikos veiklos ypatumus, siekiantiems susipažinti su metodais, galinčiais pagerinti kasdienį funkcionavimą, nuotaiką, gyvenimo kokybę.

  • Kaip mintys daro įtaką mūsų savijautai, elgesiui? Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos esminės idėjos (J. Beck).
  • Ar visada tai, ką jaučiame, atspindi realią situaciją? 
  • Pagrindiniai kognityviniai elementai, veikiantys mūsų nuotaiką: automatinės mintys, gyvenimo taisyklės, kertiniai įsitikinimai, mąstymo klaidos. 
  • Psichoterapinės technikos, padedančios keisti savijautą (R. Harris,  J. Beck, Ch. Padesky, D. Burns).


Atminties labirintai, mąstymo klajonės ir kalbos dovana. Kaip veikia mūsų valdymo programos?

2019-03-07Audronė Adomavičienė

Mokymų metu kalbėsime apie mikroskopinius dydžius ir apie labai didelius skaičius, apie žaibiškus greičius ir apie labai mažus plyšius. Apie tai, kas akivaizdu, bet neįtikėtina, apie tai, kas lyg ir savaime aišku, bet nepaprastai sudėtinga. Mokymai bus įdomūs smalsiems, kuriems kyla klausimai “kaip tai veikia?”, “iš ko tai padaryta?”, “kaip čia pasidaro?”. Mokymų medžiagoje nemažai teorinių žinių, tačiau visos jos aiškinamos “pavyzdžiais iš gyvenimo”, kai kurias dalyviai galės patirti “čia ir dabar”, taip pat aiškinsimės, kodėl kartais nepadeda nuoširdūs draugų patarimai ir ką daryti. Juk sakoma, kad taisykles galima keisti, kai gerai įvaldai žaidimą. Mokymai bus apie žaidimą ir taisykles, o ar ir kaip jas keisti, dalyviai galės nuspręsti po mokymų.

  • Atmintis - išryškinta vidinė foto juostelė? Atminties rūšys arba patarimai, siekiantiems turėti geresnę atmintį. Kodėl užmiršti yra sveika?  
  • Ką iš tikro žinome apie mąstymą?  
  • Samprotavimas ir problemų sprendimas – būdai atpažinti mąstymo procesus?  
  • Dvi sistemos – du psichologinės dramos veikėjai (D. Kahneman).  
  • Mąstymo strategijos - algoritmas vs. spėjimas.  
  • J. Piaget intelekto raidos teorija. Intelekto matavimas.  
  • Kurio – kritinio ar kūrybinio - mąstymo atsisakytumėte?  
  • Pabandykite įsivaizduoti, kaip veikia vaizduotė.  
  • Pažinimo karūnos brangakmenis – kalba (S. Pinker).  
  • Žodžio reikšmė, arba ką iš tiesų reiškia žodžiai "pasaulis" ir "dangus"?  
  • Kalbos generavimas ir supratimas.  
  • Teksto supratimas - W. Kintsch modelis.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Motyvacija ir emocijos Motyvacija ir emocijos 10 temų0000-00-00 - 2019-03-19 Plačiau

Iš kur atsiranda emocijos? Naujausi neuropsichologijos atradimai

0000-00-00Dr. Viktorija Tarozienė

Ši paskaita skirta tiems, kurie siekia suprasti pačius giliausius ir esminius kiekvieno žmogaus poreikius, išmokti atpažinti universalias emocijas ir suprasti, kaip jos atsiranda bei, kokius signalus mums perduoda. Šiandien gyvenimas žmogui gali pasiūlyti be galo daug daiktų ir pramogų, bet kas yra TAI, kas teikia mums TIKRĄ pasitenkinimą, džiaugsmą ir pilnatvę? Kas yra TAI, ko žmonės ieško lipdami į kalnus, leisdamiesi į neįtikėtinus kelionių nuotykius, o gal žalingai įnikdami į darbą ar psichiką veikiančias medžiagas? Kaip atpažinti tikrojo gyvenimo džiaugsmo šaltinius ir natūraliais būdais padėti sau ir aplinkiniams palaikyti gerą savijautą bei emocinę būseną kasdien sužinosite šio užsiėmimo metu.

  • Biologiniai emocijų pagrindai.
  • Naujausi neuropsichologijos atradimai. Kur smegenyse yra emocijos? 
  • Emocijų prasmė ir raiška.
  • Bazinės emocijos (bazinė motyvacija) – kiek jų yra ir kokios jos; kas mus motyvuoja veikti. Intrapsichinės (emocinės) ir tarpasmeninių santykių problemos, empatijos, emocinio intelekto trūkumas. Bazinių emocijų (motyvacijos) frustracija ir  ankstyvosios emocinės traumos.


Emocijų galia: nuo emocijų fiziologijos iki valdymo galimybių

0000-00-00Dr. Alicja Juškienė
  • Emocijų neurofiziologija ir neuropsichologija – kas vyksta mūsų smegenyse ir kūne, kai nerimaujame, bijome, liūdime, pykstame ar džiaugiamės?
  • Ar emocijas mes patiriame ir suprantame vienodai? Emocinio intelekto pagrindai.
  • Emocijų poveikis mūsų mąstymui ir elgesui – kognityvinės elgesio teorijos požiūris ir neuropsichologijos mokslo įrodymai.
  • Emocijų valdymo galimybės, remiantis mokslu pagrįstomis teorijomis ir praktika.


Emocinis atsparumas - kaip jį stiprinti?

0000-00-00Justina Gervytė

Mokymų metu dalyviai sužinos, kas yra emocinis atsparumas ir kuo jis skiriasi nuo streso valdymo, kada pradedame artėti prie perdegimo sindromo ir kokiu būdu galėtume jo išvengti. Taip pat kaip galime stirpinti savo emocinį atsparumą?

  • Neurofiziologija - 3 smegenų sistemos ir jų funkcijos: kinestetinė/reptilinė, emocinė/žinduolių, vizualinė.
  • Vizualizacijos svarba ir būdai aktyvuoti vizualinę smegenų sistemą.
  • Kas yra emocinis atsparumas ir kuo jis skiriasi nuo streso valdymo?
  • Nuo ko priklauso asmeninis emocinis atsparumas? Kas yra perdegimo sindromas? Perdegimo sindromo prevencija.
  • Praktinės emocinio atsparumo ugdymo užduotys kiekvienai dienai.


Savimotyvacija: kas stabdo nuo svajonių įgyvendinimo? (I dalis)

0000-00-00Aurelija Ananjevaitė

Užsiėmimų “Savimotyvacija: kas stabdo nuo svajonių įgyvendinimo?” metu kartu tyrinėsime, kuo skiriasi svajonės, norai ir tikslai, kokią įtaką patenkinti ir nepatenkinti poreikiai bei turimos vertybės turi tikslų siekimui, kokie vidiniai demonai ir baimės stabdo nuo svajonių įgyvendinimo. Analizuosime, kaip mūsų pasirinkimai gyvenime lemia mūsų tikslų siekimą bei išsiaiškinsime, kokie santykiai padeda, o kokie trukdo siekiant svajonės. Abiejų užsiėmimų metų gausite šešis žingsnius, kuriuos žengiant galėsite siekti savų tikslų. Į šiuos užsiėmimus kviečiu visus, kurie nori suprasti, ką dar gali savo gyvenime padaryti, kad svajonių siekti būtų lengviau ir tuos, kurie nori suprasti, kas slypi po žodžiais savimotyvacija ir motyvacija

  • Kodėl verta ir reikia turėti tikslus gyvenime? 
  • Kokios vidinės nuostatos stabdo nuo svajonių įgyvendinimo? 
  • Kaip įveikti vidines baimes, nežinojimą ir nepasitikėjimą savimi? 
  • Kaip pasakyti “ne” veikloms, kurios tik sekina? 
  • Kokią įtaką vidinei motyvacijai turi aplinkiniai žmonės? 
  • Kaip dažniau prisiimti atsakomybę už savo tikslus, o ne aplinkinių?


Savimotyvacija: kas stabdo nuo svajonių įgyvendinimo? (II dalis)

0000-00-00Aurelija Ananjevaitė

Užsiėmimų “Savimotyvacija: kas stabdo nuo svajonių įgyvendinimo?” metu tyrinėsime, kuo skiriasi svajonės, norai ir tikslai, kokią įtaką patenkinti ir nepatenkinti poreikiai bei turimos vertybės turi tikslų siekimui, kokie vidiniai demonai ir baimės stabdo nuo svajonių įgyvendinimo. Analizuosime, kaip mūsų pasirinkimai gyvenime lemia mūsų tikslų siekimą bei išsiaiškinsime, kokie santykiai padeda, o kokie trukdo siekiant svajonės. Abiejų užsiėmimų metų gausite šešis žingsnius, kuriuos žengiant galėsite siekti savų tikslų. Į šiuos užsiėmimus kviečiu visus, kurie nori suprasti, ką dar gali savo gyvenime padaryti, kad svajonių siekti būtų lengviau ir tuos, kurie nori suprasti, kas slypi po žodžiais savimotyvacija ir motyvacija.

  • Kodėl verta ir reikia turėti tikslus gyvenime?
  • Kokios vidinės nuostatos stabdo nuo svajonių įgyvendinimo?
  • Kaip įveikti vidines baimes, nežinojimą ir nepasitikėjimąsavimi?
  • Kaip pasakyti “ne” veikloms, kurios tik sekina?
  • Kokią įtaką vidinei motyvacijai turi aplinkiniai žmonės?
  • Kaip dažniau prisiimti atsakomybęuž savo tikslus, o ne aplinkinių?


Meno terapijos efektas: didesnis laimės pojūtis (II dalis)

0000-00-00Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė

Abiejų susitikimų metu mokysimės dirbti su savo kūnu, pasąmone, sąmone (atpažinti, išreikšti, transformuoti, laisvinti), gebėti išnaudoti vidinius resursus, suprasti save, padėti savo artimiesiems taikant esminius meno terapijos principus. Užsiėmimų metu turėsite  galimybę išbandyti skirtingas meno terapijos rūšis. Susipažinsite su meno terapija, kuri padeda išlaisvinti prigimtinius resursus ir talentus, išsivaduoti iš depresinių būsenų ar depresijos, kuomet sumažėja arba išnyksta psichosomatiniai susirgimai arba simptomai, išnyksta neaiškios kilmės skausmai, pervargimas, apatija. Galėsite pajausti saviraškos teikiamą laisvę, atrasti savo vidinį vaiką ir „susitikti“ su pačiu savimi, atsikratyti introjektų (tai, kas įteigta kitų ir skaudina iki šiol), sustiprinti pasitikėjimą savimi, pagerinti santykius su savimi ir aplinkiniais. 

  • Meno terapija ir jos teikiama nauda. Kaip laimės būsena siejasi su meno terapija? Kodėl po meno terapijos jaučiame, jog sugrįžta energija, pamatome savo užslėptus vidinius resursus, reikalingus spręsti vieną ar kitą gyvenimišką klausimą?  
  • Skirtingų meno terapijų rūšių pristatymas. Kokiose gyvenimo situacijose ar būsenose galime taikyti dailės (piešimo), judesio-šokio, kūno, smėlio, muzikos, kūrybinės saviraiškos terapijas?
  • Meno terapijos gydymo algoritmas: veiksmas (saviraiška) išreiškiant jausmus (pvz. judesys, tapymas), vidinių išgyvenimų įsisąmoninimas (pvz. pykčio-baimės, gėdos ar kaltės), kūne kylančių signalų atpažinimas ir savęs gydymas čia ir dabar, bei  ištobulinimas to, kas yra teigiama, bet užslėpta (pvz. bendravimo įgūdžiai, sąmoningumas, asmeniniai gebėjimai). 


Meno terapijos efektas: didesnis laimės pojūtis (I dalis)

0000-00-00Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė

Šio užsiėmimo metu turėsime galimybę išbandyti judesio-šokio terapiją. Mokysimės dirbti su savo kūnu, pasąmone, sąmone (atpažinti, išreikšti, transformuoti, laisvinti), gebėti išnaudoti vidinius resursus, suprasti save, padėti savo artimiesiems taikant esminius meno terapijos principus. Susipažinsite su meno terapija, kuri padeda išlaisvinti prigimtinius resursus ir talentus, išsivaduoti iš depresinių būsenų ar depresijos, kuomet sumažėja arba išnyksta psichosomatiniai susirgimai arba simptomai, išnyksta neaiškios kilmės skausmai, pervargimas, apatija. Galėsite pajausti saviraškos teikiamą laisvę, atrasti savo vidinį vaiką ir „susitikti“ su pačiu savimi, atsikratyti introjektų (tai, kas įteigta kitų ir skaudina iki šiol), sustiprinti pasitikėjimą savimi, pagerinti santykius su savimi ir aplinkiniais. 

  • Meno terapijos pagrindiniai veikimo principai ar gydymo algoritmas pristatant judesio-šokio terapiją.
  • Dalyvio veiksmas (saviraiška) išreiškiant jausmus (pvz. judesys, tapymas), vidinių išgyvenimų įsisąmoninimas (pvz. pykčio-baimės, gėdos ar kaltės), kūne kylančių signalų atpažinimas ir savęs gydymas čia ir dabar, bei  ištobulinimas to, kas yra teigiama, bet užslėpta (pvz. bendravimo įgūdžiai, sąmoningumas, asmeniniai gebėjimai). 


Sporto psichologijos principai – aukštesniems pasiekimams gyvenime ir versle

0000-00-00Rasa Ramilienė–Valančienė

Mokymuose siekiu pateikti praktinių metodų, padedančių bent trumpam atsitraukti nuo kasdieniu rūpesčių, atstatyti savo vidinę būseną bei susitelkti, mokau atsipalaiduoti ir ilsėtis greitai. Šie mokymai skirti žmonėms, kurie nori pagerinti savo gyvenimo kokybę.

  • Sportininkams  būdingi asmenybės bruožai padedantis pasiekti didelių rezultatų (ryžtingumas, optimizmas, pasitikėjimas savimi, atkaklumas, dėmesingumas, konfliktiškumas, valia).
  • Motyvacija rezultatui pasiekti.
  • Kompleksai – bazinis pagrindas asmenybei atsiskleisti. Motinos bei Tėvo komplekso samprata.
  • Menkavertiškumo bei pranašumo kompleksas (pagal A. Adler).
  • Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta. Autoriteto kompleksas.
  • Destruktyvios mintys (nerimas, savikritika, saviplaka, depresyvios nuotaikos, baimė, gėda, kančia, kaltės jausmas).
  • Emocijos ir stresai, jų valdymas.
  • Neigiamų emocijų įveikimo būdai.
  • Saviįtaiga, pasąmonės, vaizduotės  galia.
  • Sąmonės relaksacijos pratimas, padedantis atsipalaiduoti ir "išvalyti" sąmonę.
  • Mentalinio valdymo metodas (pagal J. Silva), meditacija bet kuriuo paros metu.


Viskas apie padidėjusio nerimo sutrikimus ir panikos priepuolius. Kaip padėti sau ar artimiesiems?

2019-02-28Rasa Ramilienė

Šiuolaikiniai žmonės gyvena didelio streso sąlygomis ir neturi kur emociškai to streso išgyventi. Kai streso metu patirtos emocijos yra slopinamos ir negali būti sąmoningai išgyventos, jos realizuojasi kitais būdais – per psichosomatinius pojūčius, įkyrumus ar panikos atakas. Ūmus nerimas, įkyrios baimės ir panikos priepuoliai yra pakankamai dažna mūsų visuomenės problema.

Panikos atakos – tai neurozinis psichikos sutrikimas, kurį lydi labai stiprus baimės ir nerimo jausmas, užvaldantis žmogų  kasdienėse situacijose, kuriose nėra jokio realaus pavojaus nei jo gyvybei, nei sveikatai. Šis jausmas persipina su gausybe somatinių pojūčių ir vegetacinių reakcijų. Pats žmogus tokiu atveju negali suprasti, kas vyksta su jo organizmu, tad dažniausiai kreipiasi į medikus. Tačiau šie ne visuomet gali identifikuoti, jog žmogus patyrė panikos ataką.

Mokymai gali būti naudingi visiems, ne tik panikos priepuolius patiriantiems žmonėms ar jų artimiesiems. Mokymuose pateikiama informaciją, kuri galėtų būti įdomi ir naudinga norintiems žinoti:

  • Ar tikrai panikos priepuoliai ir padidėjęs nerimas - tai tik streso padariniai?
  • Ir kodėl pailsėjus jie nepranyksta, o kartojasi vėl?
  • Kur slypi nerimo sutrikimų užuomazgos?
  • Kas vyksta žmogaus organizme pastovios įtampos ir ilgalaikio streso metu.
  • Apie nerimo ir panikos priepuolių kilmę.
  • Nerimo sutrikimų grupės.
  • Kas vyksta organizme panikos priepuolio metu?
  • Patarimai artimiesiems, kaip padėti sergančiam priepuolio metu.
  • Ar galima pačiam išsigydyti panikos priepuolius?
  • Kaip galima pačiam valdyti nerimą ir panikos priepuolius? Apie tai, kaip tame išbūti.


Emocinis valgymas: kas slypi po šiuo žodžių junginiu?

2019-03-19Aurelija Ananjevaitė

Emocinis valgymas – tai mitybos įpročiai, kuriuos lemia mūsų emocijos, kylantysiš iškreipto savęs suvokimo. Dažniausiai emocinis valgytojas “užvalgo” tokias emocijas kaip pyktis, stresas, nerimas, įtampa, nusivylimas, tikėdamasis, kad tokiu būdu sukontroliuos jam kilusius nemalonius jausmus ir pajus palengvėjimą. Tačiau tokiu būdu dažnai sau sukelia dar daugiau nemalonių jausmų: kaltė, gėda, nepasitenkinimas savimi. Taip patenkamaį užburtą ratą, kuriame nesprendžiamos tikrosios problemos, tačiau jų yra nuolat vengiama. 

Sakoma, kad mes valgome taip pat, kaip ir gyvename. Todėl siekiant geriau suprasti, kas yra emocinis valgymas, svarbu išsiaiškinti:

  • Ką apie mus gali papasakoti mūsų alkis ir valgymo įpročiai?
  •  Kaip santykis su maistu gali atspindėti ryšį su mus supančiais žmonėmis?
  •  Kaip pažinti savo kūno pojūčius?
  • Kaip mūsų įsitikinimai apie jausmus turi įtakos mūsų mitybos įpročiams?
  • Kas yra kūno vaizdas ir kaip jis susijęs su mitybos sutrikimais?
  • Kas padeda sumažinti emocinio valgymo priepuolius?

Apie visa tai ir pasikalbėsimės mokymų metu.



Registracija ir kainos
Suskleisti
Pokyčių valdymo psichologija Pokyčių valdymo psichologija 8 temos0000-00-00 - 2019-05-21 Plačiau

Asmeniniai pokyčiai: motyvaciniai aspektai

0000-00-00Justina Gervytė

Mokymų metu dalyviai sužinos, kaip vyksta asmeniniai pokyčiai ir kas svarbu skirtinguose pokyčių etapuose, kūrybiškai pažvelgs į savo gyvenimą siekdami suprasti ką nori jame pakeisti, sužinos, kaip save motyvuoti, kad pokyčiai vyktų nuosekliai ir įsitvirtintų gyvenime. Taip pat kūrybinių metodų pagalba atras naujų resursų, galinčių padėti inicijuoti ar vykdyti pokyčius.

  • Pokyčių ratas.
  • Kas jame svarbu?
  • Kaip suprasti, kas mane motyvuoja?
  • Vidinė motyvacija: asmeninių vertybių paieška.
  • Išorinė motyvacija: tiesioginė ir netiesioginė.
  • Motyvacinės aplinkos kūrimas.
  • Motyvaciją skatinantys ir slopinantys veiksniai.
  • Individualūs savimotyvacijos būdai.


Pozityvus mąstymas kitaip.  Nuo mažų žingsnelių iki didelių pokyčių

0000-00-00Domantė Trotė

Pagrindinis mokymų tikslas - paskatinti suprasti pozityvaus mąstymo įtaką mūsų veiksmams, asmeninio bei darbinio gyvenimo sėkmei ir rezultatams. Mokymų metu dalyviai supras, kodėl pozityvus mąstymas yra svarbus ir kaip jis veikia, kas trukdo pozityviai mąstyti, kokia yra pozityvaus mąstymo nauda. Sužinos, kaip pozityvų mąstymą derinti su kitais veiksmais, kad galėtų pasiekti teigiamų rezultatų, išmoks atpažinti bei ugdyti savyje bei kituose pozityvaus mąstymo nuostatas ir įgūdžius, susipažins su technikomis ir gaus praktinių įrankių, kurie padės kurti ir išlaikyti pozityvų mąstymą. Šie mokymai skirti tiems, kurie pavargo nuo neigiamos aplinkos ir neigiamų emocijų, norintiems būti efektyvesniais darbe, kurti šiltesnius ir tvirtesnius santykius. Taip pat tiems, kuriems trūksta pasitikėjimo savo jėgomis

  • Pozityviosios psichologijos teorija. Kas tai yra? Nuo ko prasideda pozityvus mąstymas: savęs pažinimas, kontrolės lokusas, dėmesio sutelkimas, sąmoningumas, kontrolė.
  • Pozityvaus mąstymo nauda. Kaip jis gali pakeisti žmonių gyvenimus? 
  • Savigarba, pasitikėjimas savo jėgomis, laimės pojūtis. 
  • Pozityvaus mąstymo ugdymas siekiant pokyčių: technikos, naudojamos darbe, šeimoje ir asmeniniame gyvenime, stresinėse, konfliktinėse situacijose.
  • Pozityvaus mąstymo grėsmės.


Nuspėjamas neracionalumas arba Mąstymo klaidos sprendimų priėmime

0000-00-00Lolita Paragytė-Agejeva

Šių mokymų dalyviams atsivers kitokio požiūrio į sprendimų priėmimą kampas, bus galimybė iš naujo įvertinti savo kasdienius pasirinkimus ir suprasti, kas jiems daro įtaką, išsiplės suvokimo apie realybę ribos. Šie mokymai labiausiai tiks tiems, kurie pasirengę susitikti su savo žmogišku netobulumu “akis į akį”, norintiems suprasti savo mąstymo klaidas, atpažinti išorinių aplinkybių įtaką bei turintiems gerą humoro jausmą.

- Greitoji ir lėtoji mąstymo sistemos.

- Klasikinis sprendimų priėmimo metodas.

- Kognityviniai šališkumai sprendimų priėmime:

  • Reliatyvumas. Mes nesirenkame vakuume, mums reikia konteksto.
  • Socialinis įrodymas. Gali būti, kad turime daugiau panašumų į avis, negu norėtume.
  • Susijaudinimo įtaka. Kodėl karšta yra dar karščiau, negu manome?
  • Deficitas. Kokia iš tiesų yra perlų kaina?
  • Pasirinkimo paradokas. Daugiau pasirinkimo lygu daugiau galvos skausmo.
  • Autoritetas. Iš kur ta simpatija vyrams su uniformomis?
  • Placebas. Ar aspirinas už 50 cnt ir 2 eurus veikia skirtingai?
  • Pasidalinta atsakomybė. Kai atsakingi visi – atsakingas niekas. 
  • Ir kiti kognityviniai šališkumai.


Kaip sujungti nesujungiamus dalykus? Kūrybiškumo psichologija organizacijoje

0000-00-00Dr. Rūta Klimašauskienė

Šie mokymai labiausiai tiktų tiems (labiausiai - įmonių, padalinių vadovams, personalo vadovams), kurie turi drąsos „išjungti“ logiką ir vidinį kritiką bei tiems, kas nori įkvėpti idėjų ir šiek tiek patreniruoti savo (ir savo darbuotojų) smegenų kūrybinę dalį.

Ką mokymų dalyviai galės pritaikyti savo gyvenime? Greičiausiai nieko :) juk kūrybingumas labai nepraktiškas! Išskyrus tai, kad įgis daugiau drąsos pažiūrėti į kasdieninius įprastus dalykus kitu kampu, drąsiau spręsti problemas, išgirsti ir atsižvelgti į neįprastas, nestandartines idėjas.

  • Kūrybingumo mitai ir tikrovė: kairė ar dešinė? įgimtas ar įgytas? vaikas ar suaugęs? talentas ar juodas darbas?
  • Kūrybingumui palanki (organizacijos) aplinka: 7 elementai.
  • Tradiciniai kūrybingumo metodai, taikomi organizacijų praktikoje.
  • Kūrybingumo treniruotės: mą(s)tyk akimis/ kur tavo dėmesys?/ įvardink ir įvertink/ susiek ir apjunk/ 3 žingsnių iššūkis problemai.


Savivertės ugdymas: savo ir kitų savivertės nustatymas ir koregavimas

2019-02-26Juris Belte

“Žmogus, turintis žemą savivertę, nuvertina viską, ką jis turi bei kiekvieną gyvenimo akimirką gyvena lyginime ir nepasitenkinime. Jis nuvertina save ir viską, kas jam priklauso”. Mokymų tikslas - suteikti žinių ir įgūdžių apie pasitikėjimo ugdymą, savivertės formavimo faktorius, pagerinti komunikaciją su skirtingos savivertės žmonėmis, formuoti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, kad žmonės nebijotų prisiimti atsakomybę, būtu įsitraukę ir pasitikėtų vieni kitais. Mokymų metu bus ugdomos savęs ir kitų pažinimo, savivertės nustatymo ir koregavimo, pasitikėjimo savimi ir kitais formavimo, bei streso mažinimo kompetencijos.

  • Savivertės formavimosi transakcinės analizės požiūriu.
  • Egzistencinės pozicijos (E. Berne).
  • Gyvenimo scenarijų teorija. 
  • Scenariniai paliepimai ir draudimai (Goulding, Stewart, Joines).
  • Savivertės parametrai (adekvatumas, nuvertinimas, pervertinimas, stabilumas, pretenzijų lygis).
  • Savivertės tipų analizė.
  • Charakterio ypatumai - deformuotos savivertės požymiai (pavydas, pavyduliavimas, demonstratyvumas ir kt.).
  • Savivertės koregavimo principai.
  • Vidinių nuostatų pamatavimas (Elliso testas).
  • Savivertės koregavimas priklausomai nuo savivertės tipo (dienoraštis, retrospektyvinė analizė, užduotys, pratimai).


Mąstymo psichohigiena – kaip mintys veikia mūsų nuotaiką, daro įtaką elgesiui ir gyvenimo kokybei (II dalis).

2019-03-26Andromeda Kurbatovienė

Kognityvinės terapijos modelis (pradininkas - Aaron T. Beck) teigia, kad visiems psichologiniams sutrikimams būdingas iškreiptas arba disfunkcinis mąstymas, kuris veikia žmogaus nuotaiką ir elgesį. Realistiškas tikrovės vertinimas ir mąstymo pakeitimas gerina emocinę būseną, elgesį ir gyvenimo kokybę, ilgalaikį pagerėjimą lemia disfunkcinių įsitikinimų pokyčiai.

Mokymai gali būti naudingi visiems, norintiems geriau suprasti psichikos veiklos ypatumus, praktiškai išbandyti metodus, padedančius pagerinti kasdienį funkcionavimą, nuotaiką, gyvenimo kokybę.

  • Minčių, emocijų, elgesio ir fizinių pojūčių tarpusavio sąveika. Ką galima keisti, kad pasijustumėme geriau? (Ch. Padesky, D. Greenberger, J. Beck).
  • Kaip atpažinti ir keisti disfunkcines mintis? (D. Burns, J. Beck). Automatinės mintys, mąstymo klaidos, gyvenimo taisyklės, minčių registravimo metodo praktinis taikymas.
  • Kertinių įsitikinimų atpažinimas ir keitimo galimybės. (J. Beck, Ch. Padesky, D. Greenberger). 


Savivertės ugdymas: savo ir kitų savivertės nustatymas ir koregavimas (II dalis)

2019-04-17Juris Belte

“Žmogus, turintis žemą savivertę, nuvertina viską, ką jis turi bei kiekvieną gyvenimo akimirką gyvena lyginime ir nepasitenkinime. Jis nuvertina save ir viską, kas jam priklauso”. Mokymų tikslas - suteikti žinių ir įgūdžių apie pasitikėjimo ugdymą, savivertės formavimo faktorius, pagerinti komunikaciją su skirtingos savivertės žmonėmis, formuoti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, kad žmonės nebijotų prisiimti atsakomybę, būtu įsitraukę ir pasitikėtų vieni kitais. Mokymų metu bus ugdomos savęs ir kitų pažinimo, savivertės nustatymo ir koregavimo, pasitikėjimo savimi ir kitais formavimo, bei streso mažinimo kompetencijos.

- Savivertės koregavimo metodai,

- Charakterio savybių koregavimas,

- Vaikų sociopsichologinis programavimas priklausomai nuo auklėjimo stiliaus - kokiu stiliumi auklėjo mus ir kokiu stiliumi auklėjame mes patys savo vaikus.



Emocinis pokytis taikant meninio žodžio terapiją (Biblioterapija). Paskirtis ir taikymo sritys

2019-05-21Teresė Kaminskaitė

Biblioterapija - tai terapija, kurios metu taikoma įvairios krypties literatūros ir žanrų  tekstai, jų skaitymas, analizavimas bei kūrybinis, terapinis  rašymas. Šios terapijos tikslas - padėti įveikti emocines problemas, psichikos sutrikimus, krizinius išgyvenimus arba sukelti emocinį pokytį ir skatinti asmenybės augimą, pagreitinti sveikimo procesą.

Mokymų metu mokysimės tekstinių kūrinių pagalba geriau suprasti save ir pasaulį, atrasti problemų sprendimus, perkurti svarbias gyvenimo situacijas.

Biblioterapijos funkcijos: 

  • Parodyti pacientui, jog jis nėra vienas; 
  • Leisti pacientui pamatyti, kad yra keletas problemos sprendimo būdų; 
  • Padėti įžvelgti problemos esmę; 
  • Padėti pacientui rasti realius ir teisingus problemos sprendimus.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Šeimos ir porų psichologija Šeimos ir porų psichologija 6 temos0000-00-00 - 2019-05-28 Plačiau

Genogramos modelis - šeima kaip sistema 

0000-00-00Dr. Julija Gaiduk

Mokymų metu dalyviai sužinos, kaip veikia šeima kaip sistema, galės geriau suprasti savo tėvų šeimą ir kaip ji paveikė jų dabartinį gyvenimą. Taip pat bus praktinių užsiėmimų, kur dalyviai galės sukurti savo šeimos genogramą ir išanalizuoti savo šeimą taikant sisteminės terapijos principus.

Šie mokymai labiausiai tiks tiems, kurie nori geriau suprasti savo patiritį tėvų šeimoje ir siekia būti sąmoningesni savo dabartinėje šeimoje.

  • Genograma – šeimos, kaip sistemos, paveikslas.
  • Kokius pokyčius savo šeimoje galime daryti atlikę genogramą?
  • Sveikos ir nesveikos šeimos sitemos požymiai
  • Sistemos elemenai: 
  1. Taisyklės. Kokios egzistuoje šeimos ribos (taisyklės)? Ir kokią įtaka tai daro šeimos gyvenimui?
  2. Vaidmenys. Žmogaus vieta šeimoje. Kokius šeimos poreikius tenkina vaidmenys?
  3. Trikampiai. Kokie egzistuoja santykiai?
  4. Mitai. Jų įtaka šeimos gyvenimui.
  5. Paslaptys. Kokios paslaptys stiprina, o kokios alina šeimą?
  6. Tradicijos. Ką ir kodėl reikia puoselėti?
  7. Šablonai. Kokie šablonai yra perduodami iš kartos į kartą?
  8. Bendravimo stiliai. Kokie stiliai šeimoje yra vyraujantys?
  9. Artumas. Kartu ar atskirai?
  10. Lankstumas. Chaosas ar tvarka?


Iššūkiai poros santykiuose ir kaip juos įveikti (I dalis)

0000-00-00Andromeda Kurbatovienė

Mokymai gali būti naudingi dalyviams, norintiems geriau suprasti poros santykių psichologinius procesus, įgyti konfliktų valdymo bei kitų įgūdžių, padėsiančių pagerinti santykių kokybę šeimoje.

1. Poros santykiai: XXI amžiaus iššūkiai  

  • Vaidmenys šiuolaikinėje šeimoje: kiek lūkesčiai atitinka realybę?  Požiūrio į poros santykius kaita istoriniame kontekste. Šiuolaikinės vertybės, padedančios puoselėti poros santykius.  
  • Santykių "nuodai": kada bendravimas tampa smurtu? 
  • Koks bendravimas tausoja partnerių savivertę ir puoselėja santykius? (pagal J. M. Gottman, N. Silver ir kt.).

2. Konfliktai poroje - ginklas ar įrankis? 

  • Konfliktų šaltiniai: kokios dažniausios nesutarimų priežastys? 
  • Išsprendžiamos ir neišsprendžiamos problemos, vertybių skirtumai, gyvenimo būdo skirtumai, atsakomybių santykiuose skirtinga interpretacija ir kt. 
  • Konflikto paskirtis: išlieti jausmus ar priimti abi puses tenkinantį sprendimą? 
  • Elgesio stiliai konfliktinėse situacijose (K. Thomas). Asmenybės reagavimo režimai schemų terapijos kontekste (J. Young).  
  • Konfliktų valdymo būdai: vengti ar spręsti? 

3. Santykių raidos etapai: kaip lengviau įveikti iššūkius? 

  • Ar tikrai ,,meilė trunka trejus metus“? Santykių raidos etapai. 
  • Psichofiziologinis ir psichosocialinis santykių aspektas. 
  • Dažniausi santykių iššūkiai ir galimybės juos įveikti (M. Z. Sungur, J. Praško, M. Plžak ir kt.).
  • Santykių krizės, galimi sprendimai.


Iššūkiai poros santykiuose ir kaip juos įveikti (II dalis)

0000-00-00Andromeda Kurbatovienė

Mokymai gali būti naudingi dalyviams, norintiems geriau suprasti poros santykių psichologinius procesus, įgyti konfliktų valdymo bei kitų įgūdžių, padėsiančių pagerinti santykių kokybę šeimoje

1. Poros santykiai: XXI amžiaus iššūkiai 

  • Vaidmenys šiuolaikinėje šeimoje: kiek lūkesčiai atitinka realybę?  Požiūrio į poros santykius kaita istoriniame kontekste. Šiuolaikinės vertybės, padedančios puoselėti poros santykius.  
  • Santykių "nuodai": kada bendravimas tampa smurtu? 
  • Koks bendravimas tausoja partnerių savivertę ir puoselėja santykius? (pagal J.M. Gottman, N. Silver ir kt.).

2. Konfliktai poroje - ginklas ar įrankis? 

  • Konfliktų šaltiniai: kokios dažniausios nesutarimų priežastys? 
  • Išsprendžiamos ir neišsprendžiamos problemos, vertybių skirtumai, gyvenimo būdo skirtumai, atsakomybių santykiuose skirtinga interpretacija ir kt. 
  • Konflikto paskirtis: išlieti jausmus ar priimti abi puses tenkinantį sprendimą? 
  • Elgesio stiliai konfliktinėse situacijose (K. Thomas). Asmenybės reagavimo režimai schemų terapijos kontekste (J. Young).  
  • Konfliktų valdymo būdai: vengti ar spręsti? 

3. Santykių raidos etapai: kaip lengviau įveikti iššūkius? 

  • Ar tikrai ,,meilė trunka tris metus“? Santykių raidos etapai. 
  • Psichofiziologinis ir psichosocialinis santykių aspektas. 
  • Dažniausi santykių iššūkiai ir galimybės juos įveikti (M. Z. Sungur, J. Praško, M. Plžak ir kt.).
  • Santykių krizės, galimi sprendimai.


“Povandeniniai akmenys“ poros santykiuose – kaip pastebėti ir nesusižeisti?

2019-05-14Andromeda Kurbatovienė

Poros santykiai kupini iššūkių, kuriuos lengviau įveikti, jeigu apie juos žinome. Dažnai skiriasi mūsų įsitikinimai apie tai, kokie santykiai ,,turi būti“, kaip partneriai ,,turi elgtis“, dėl to kyla nemažai konfliktų.  

Mokymuose apžvelgiami santykių kokybei įtaką darantys veiksniai (F. M. Dattilio, M. Worrell):

  • Kognityviniai santykių procesai: selektyvus dėmesys, atribucijos, lūkesčiai, prielaidos, standartai.  
  • Dažnai pasikartojantys kognityviniai iškraipymai poroje ir šeimoje.  
  • Bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžiai.  
  • Prieraišumo stiliai poroje (M. Ainsworth, K. Bartholomaw, L. M. Horowitz). 
  • Emocijų reguliavimas ir išraiška.  
  • Schemos ir įsitikinimai.
  • Aplinkos įtaka poros funkcionavimui.  
  • Individualūs veiksniai – psichopatologija.  
  • Vertybės (A. Lev, M. McKay). 


Toksiški ir sveiki santykiai poroje bei vertybėmis grįstas ryšys (I dalis)

2019-05-22Julius Tilvikas

Kodėl žmonės, neturintys nieko bendra, abu laikosi įsitvėrę skurdinančių santykių? Kaip atsiranda smurtas porose? Kada išblėsta aistra? Iš kur gimsta meilės trikampiai? Kodėl sutuoktiniai pykstasi? Ką turi visą gyvenimą laimingos poros? Kokie yra mano santykiai  iš tikro? Ar galime kada nors būti laimingi poroje? Ką daryti, jei nebemyliu žmogaus? O jei myliu per stipriai? Kodėl sutuoktinis manęs nesupranta?  Kaip man priversti jį / ją mylėti?  Aš pavargau nuo santykių, ką daryti?

Jei nors vienas klausimas jus kamuoja jau ilgai, greičiausiai atsakymas ne toks paprastas, kokio tikitės. Šiame modulyje aptardami porų santykių dinamiką bei problemas aptarsime ir būdus, kaip jas spręsti per vertybinius principus ir racionalius metodus. Atvirai kalbėsime apie problemines sritis, jų atpažinimą ir sprendimo būdus. 

  • Porų santykių evoliucija – kokios poros buvo anksčiau ir kokios yra dabar.
  • Porų magnetai: erotinis patrauklumas, išskaičiavimas, draugystė.
  • Poros suderinamumo sluoksnių piramidė. 
  • Vertybinė partnerystė.
  • Emocinis ryšys santykiuose. 
  • Seksualumas poroje.
  • Kas poroje atsakingas už santykius?


Apie porų santykius – labai tiesiai, bet skausmingai. Kaip atpažinti toksiškus ir sveikus santykius? (II dalis)

2019-05-28Julius Tilvikas

Kodėl žmonės, neturintys nieko bendra, abu laikosi įsitvėrę skurdinančių santykių? Kaip atsiranda smurtas porose? Kada išblėsta aistra? Iš kur gimsta meilės trikampiai? Kodėl sutuoktiniai pykstasi? Ką turi visą gyvenimą laimingos poros? Kokie yra mano santykiai  iš tikro? Ar galime kada nors būti laimingi poroje? Ką daryti, jei nebemyliu žmogaus? O jei myliu per stipriai? Kodėl sutuoktinis manęs nesupranta?  Kaip man priversti jį / ją mylėti?  Aš pavargau nuo santykių, ką daryti?

Jei nors vienas klausimas jus kamuoja jau ilgai, greičiausiai atsakymas ne toks paprastas, kokio tikitės. Šiame modulyje aptardami porų santykių dinamiką bei problemas aptarsime ir būdus, kaip jas spręsti per vertybinius principus ir racionalius metodus. Atvirai kalbėsime apie problemines sritis, jų atpažinimą ir sprendimo būdus. 

  • Vaikai ir poros gyvenimas 
  • Kai atsiranda trečias 
  • Konfliktai ir jų sprendimas 
  • Probleminiai ir toksiški santykiai – kaip pažinti ir ką daryti 
  • Asmenybės ir atsakomybių ribos poroje 
  • Skyrybos 
  • Porų terapija – kas veikia ir kas ne


Registracija ir kainos
Suskleisti
Streso valdymas Streso valdymas 11 temų0000-00-00 - 2019-05-15 Plačiau

Ar stresas yra tikrai mums kenksmingas? Streso neurofiziologija, psichologija ir valdymo galimybės.

0000-00-00Dr. Alicja Juškienė
  • Streso neurofiziologija. Kas vyksta streso metu?
  • Kodėl storėjame, veikiami streso ir kodėl mūsų efektyvumas krenta streso metu? Streso poveikis psichikai ir sveikatai.
  • Streso valdymo galimybės remiantis naujausiais neuromokslo pasiekimais.


Kaip paversti stresą mūsų sąjungininku, o ne priešu? Moksliniais įrodymais grįsti streso valdymo būdai (I dalis)

0000-00-00Dr. Alicja Juškienė

Keisk, ką gali pakeisti. Streso valdymas, remiantis kognityvine elgesio terapija.

  • Kognityvinės elgesio terapijos požiūrio į streso valdymą pristatymas.
  • Praktiniai darbai ir užduotys namuose. 


Mindfulness – žvaigždžių pamėgta praktika, padedanti pamiršti stresą, antsvorį, rūkymą ir kitas priklausomybes (I dalis)

0000-00-00Laura Pečeliūnienė

Mindfulness – tai mentalinė higiena. 99 procentai žmonių puikiai išmano kūno higieną ir ją atlieka kasdien, bet retai susimąsto apie mentalinę higieną, kuri glaudžiai susijusi su mūsų kasdiene būsena bei produktyvumu.

Mokymų metu dalyviai išgirs mentalinių praktikų poreikio pagrindimą (mokslinį ir ilgametės asmeninės patirties) ir sužinos apie šių praktikų pritaikymo paprastumą asmeniniame gyvenime. Informacija pateikiama žaisminga forma, teoriją pagrindžiant trumpomis praktikomis. Mokymai tinka visiems, kadangi nieko nėra nepastovesnio nei mūsų vidinės būsenos pokyčiai. Taigi, jeigu norite sužinoti, kaip jaustis harmoningu, net kai išorinės aplinkybės nepalankios - kviečiame į šiuos užsiėmimus.

  • Mindfulness – nauja mada, ar iš tiesų tai, į ką verta atkreipti dėmesį? Kas tai yra mindfulness?
  • Mokslinis pagrindimas, praktinė vertė ir galimybės taikyti metodą tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir profesinėje veikloje.
  • Formalios ir neformalios mindfulness praktikos (dėmesingas valgymas, dėmesinga komunikacija, dėmesingas vaikščiojimas).


Mindfulness – žvaigždžių pamėgta praktika, padedanti pamiršti stresą, antsvorį, rūkymą ir kitas priklausomybes (II dalis)

0000-00-00Laura Pečeliūnienė

Mindfulness – tai mentalinė higiena. 99 procentai žmonių puikiai išmano kūno higieną ir ją atlieka kasdien, bet retai susimąsto apie mentalinę higieną, kuri glaudžiai susijusi su mūsų kasdiene būsena bei produktyvumu.

Mokymų metu dalyviai išgirs mentalinių praktikų poreikio pagrindimą (mokslinį ir ilgametės asmeninės patirties) ir sužinos apie šių praktikų pritaikymo paprastumą asmeniniame gyvenime. Informacija pateikiama žaisminga forma, teoriją pagrindžiant trumpomis praktikomis. Mokymai tinka visiems, kadangi nieko nėra nepastovesnio nei mūsų vidinės būsenos pokyčiai. Taigi, jeigu norite sužinoti, kaip jaustis harmoningu, net kai išorinės aplinkybės nepalankios - kviečiame į šiuos užsiėmimus.

  • Mindfulness metodika streso valdyme.
  • Skirtumas tarp automatinio rėžimo ir dėmesingo įsisąmoninimo.
  • Automatinio rėžimo rūšys.
  • Kiek patiriu streso savo gyvenime šiuo metu (testas)?
  • Dėmesingų judesių praktika.


Mindfulness – žvaigždžių pamėgta praktika, padedanti pamiršti stresą, antsvorį, rūkymą ir kitas priklausomybes (III dalis)

0000-00-00Laura Pečeliūnienė

Mindfulness – tai mentalinė higiena. 99 procentai žmonių puikiai išmano kūno higieną ir ją atlieka kasdien, bet retai susimąsto apie mentalinę higieną, kuri glaudžiai susijusi su mūsų kasdiene būsena bei produktyvumu.

Mokymų metu dalyviai išgirs mentalinių praktikų poreikio pagrindimą (mokslinį ir ilgametės asmeninės patirties) ir sužinos apie šių praktikų pritaikymo paprastumą asmeniniame gyvenime. Informacija pateikiama žaisminga forma, teoriją pagrindžiant trumpomis praktikomis. Mokymai tinka visiems, kadangi nieko nėra nepastovesnio nei mūsų vidinės būsenos pokyčiai. Taigi, jeigu norite sužinoti, kaip jaustis harmoningu, net kai išorinės aplinkybės nepalankios - kviečiame į šiuos užsiėmimus.

  • Minčių ir emocijų higiena.
  • Konstruktyvios ir destruktyvios minčių ir emocijų higienos strategijos.
  • Ką daryti, jei negaliu suvaldyti minčių, emocijų ir tai vargina?
  • Mindfulness praktika "Minčių ir emocijų įsisąmoninimas".


Kaip paversti stresą mūsų sąjungininku, o ne priešu? Moksliniais įrodymais grįsti streso valdymo būdai (II dalis)

0000-00-00Dr. Alicja Juškienė
  1. Priimk tai, ko pakeisti negali... Streso valdymas remiantis dėmesingu įsisąmoninimu (angl. mindulness)
  • Dėmesingo įsisąmoninimo principai streso įveikimui.
  • Kaip dėmesingas įsisąmoninimas veikia mūsų neuropsichologiją – efektyvumo tyrimų ir ribotumų pristatymas.
  • Dėmesingas įsisamoninimas streso valdymui, organizacijose, vaikams, valgymo sutrikimams įveikti ir dėmesingas įsisąmoninimas kaip terapija.
  • Praktinės pratybos.


Kaip paversti stresą mūsų sąjungininku, o ne priešu? Moksliniais įrodymais grįsti streso valdymo būdai (III dalis)

0000-00-00Dr. Alicja Juškienė
  1. Streso valdymas ir pasekmių mažinimas šalinant simptomus. 
  • Taikomoji relaksacija ir jos taikymo galimybes. Praktinės pratybos.
  • Autogeninė treniruotė ir jos taikymo galimybes. Praktinės pratybos.
  • Vizualinė relaksacija ir jos taikymo galimybes. Praktinės pratybos.


Miego psichologija ir fiziologija. Kodėl miego svarba paaiškėja atsiradus nemigai? (I dalis)

2019-03-27Dr. Alicja Juškienė

Šioje paskaitoje sužinosite kas vyksta kai miegame ir kaip paversti savo miegą sveikatos ir efektyvumo šaltiniu.

  • Miego reikšmė žmogaus fiziologijai, sveikatai ir psichologiniam funkcionavimui.
  • Miegą reguliuojantys mechanizmai.
  • Sveiko miego taisyklės.
  • Miego dienoraščio pildymo mokymas.


Miego psichologija ir fiziologija. Kodėl miego svarba paaiškėja atsiradus nemigai? (II dalis)

2019-04-03Dr. Alicja Juškienė

Šiiuose mokymuose sužinosite kas vyksta kai miegame ir kaip paversti savo miegą sveikatos ir efektyvumo šaltiniu. Kaip miego dienoraštis gali padėti pagerinti miego kokybę (praktiniai pratimai) 

  • Miego sutrikimai ir poveikis psichinei sveikatai.
  • Kaip stresas, psichiniai sutrikimai ar sveikatos sutrikimai veikia miegą?


Psichologinis atsparumas: kaip jis atsiranda, kokiu būdu ugdomas ir kodėl jis toks svarbus? (I dalis)

2019-04-24Dr. Alicja Juškienė
  • Kas yra psichologinis atsparumas? Kokius žmones galime vadinti psichologiškai atspariais? 
  • Fizinio, emocinio, protinio ir dvasinio atsparumo komponentai. 
  • Neuropsichologiniai atsparumo komponentai 
  • Genetikos, epigenetikos ir neurplastiškumo reikšmė psichologiniam atsparumui.
  • Psichologinis atsparumas - savybė, gebėjimas ar asmenybės bruožas? 
  • Kaip galime ugdyti psichologinį atsparumą stiprinat fizinį, emocinį, protinį ir dvasinį atsparumą
  • Kognityvinių kompetencijų stiprinimas. 
  •  Socialinių kompetencijų stiprinimas. 
  • Praktinės užduotys  ir pasiruošimas psichologinio atsparumo ugdymo eksperimentui.


Psichologinis atsparumas: kaip jis atsiranda, kokiu būdu ugdomas ir kodėl jis toks svarbus? (II dalis)

2019-05-15Dr. Alicja Juškienė

Psichologinio atsparumo eksperimento rezultatų ir sunkumų aptarimas.

  • Dvasinio atsparumo svarba ir ugdymo galimybės.
  • Psichologinio atsparumo įvertinimas.
  • Psichologinio atsparumo ugdymo priemonė- priėmimo ir įsipareigojimo terapija.
  • Praktinės užduotys  ir pasiruošimas psichologinio atsparumo ugdymo eksperimentui.
  • Psichologinio atsparumo eksperimento rezultatų ir sunkumų aptarimas.
  • Kas yra baziniai sėkmingo žmogaus šaltiniai.
  • Apsaugos veiksniai padedantys adaptyviai funkcionuoti sudėtingose situacijose.
  • Psichologinis atsparumas kaip prevencija psichikos sutrikimams.
  • Atsparumas stresui.
  • Psichologinis lankstumas ir nelankstumas.
  • Kūrybiškumo reikšmė psichologinio atsparumo ugdyme.
  • Įsisąmoninimo vaidmuo atsparumo ugdyme.
  • Vertybių praktikavimo reikšmė.
  • Praktinės užduotys  ir pasiruošimas psichologinio atsparumo ugdymo eksperimentui.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Vaikų psichologija Vaikų psichologija 9 temos0000-00-00 - 2019-04-16 Plačiau

Bendravimas su vaikais (ir ne tik) be pykčio: kitokio bendravimo ir kalbėjimo būdai.

0000-00-00Dr. Liana Brazdeikienė

Šie mokymai labiausiai tiktų tiems, kurie nori prasmingo, nuoširdaus, jungiančio vienas su kitu bendravimo, tiems, kurie nori gerinti savo santykius su vaikais ir suaugusiais. Paskaitos sustiprins dalyvių supratimą apie tai, kad teisinga auklėjant naudoti tą bendravimo stilių, kuris remiasi vaiko reikmių ir poreikių, jo augimo ir asmenybės vystymosi dėsningumų išmanymu.

  • Vaikų (ir tėvų) jausmų paisymo svarba. 
  • Emocinis ir fizinis buvimas. Kas trukdo kalbėtis ir klausytis vienas kito? Pokalbio principai.
  • Kaip išvengti asmenybę žlugdančių modelių?
  • Atsakomybė ir nepriklausomybė: kaip pasiekti pageidaujamus pokyčius vaikuose. Drausmė, atlaidumas ir apribojimai.


Sudėtingas vaikų elgesys: konkrečių atvejų analizė

0000-00-00Aušra Kurienė

Išskirtiniai praktiniai mokymai, tėvams, auginantiems įvairaus amžiaus vaikus, besiremiantys atvejų analize. Tėvai sužinos dėl kokių priežasčių vaikai gali elgtis netinkamai, įsisąmonins savo reagavimo būdus, sužinos, ką tėvai galėtų padaryti, kad padėtų vaikams įveikti probleminį elgesį. Mokymų metu dalyviai turės galimybę iškelti sau aktualius klausimus, papasakoti apie sudėtingas situacijas, iškylančias santykyje su vaiku. Lektorės profesionalumas leidžia situacijas pamatyti kitu kampu, pritaikyti psichologijos dėsnius, keičiančiant nemalonias situacijas į palankias. 

  • Probleminio vaikų elgesio supratimas.
  • Rekomenduotinas suaugusiųjų elgesys, siekiant padėti vaikui.
  • Atvejų analizė.


Brolių ir seserų santykiai: koks tėvų vaidmuo?

0000-00-00Aurelija Ananjevaitė

Užsiėmimo metu dalyviai sužinos, kas turi įtakos brolių ir seserų santykiams, išsiaiškins priežastis, dėl ko kyla konfliktai tarp brolių ir seserų bei supras, kokią įtaką jų gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos vaikų auklėjimui. Šie mokymai labiausiai tiktų mamoms ir tėčiams, kurie geriau nori suprasti savo vaikus ir pagerinti santykius savo šeimoje bei smalsiems žmonėms, kurie nori geriau suprasti brolių ir seserų santykių paslaptis.

  • Kodėl vienodai auklėjami vaikai vis tiek tokie skirtingi? 
  • Kaip A. Adlerio išskirtas vaikų gimimo eiliškumas šeimoje lemia mūsų įsitikinimus bei elgesį? 
  • Kaip J. Jenkins sudaryta šeimos matrica atskleidžia, kas vyksta šeimoje?  
  • Kas turi įtakos, kad kai kurie vaikai ir užaugę būna puikūs draugai? 
  • Koks tėvų elgesys mažina vaikų nesutarimus, o koks didina konkurenciją tarp jų? 
  • Kaip mokyti vaikus išreikšti jausmus tinkamais būdais? 
  • Kokios F. X. Walton išskirtos kliūtys lemia dažnesnius konfliktus šeimoje? Kaip stiprinti brolių ir seserų santykius?


Kaip pastebėti, kad vaikui „kažkas ne taip“? Vaikų stresas ir jo valdymas

0000-00-00Andromeda Kurbatovienė

Vaiko emocijų ir elgesio pokyčiai, fiziniai negalavimai gali atspindėti reakciją į patiriamą stresą. Mokymai gali būti naudingi tėvams ir ugdytojams, siekiantiems geriau suprasti vaikų patiriamo streso priežastis ir pasekmes, įgyti žinių ir įgūdžių, padėsiančių stiprinti vaikų psichinę sveikatą.

  • Kas yra stresas?
  • Kaip suprasti, kad vaikas patiria emocinę įtampą? Užslėpti pirmieji streso signalai. 
  • Kas vyksta vaiko kūne? Kaip kinta jo elgesys, emocijos? 
  • Kokie vaikų streso šaltiniai?
  • Kokios vaikų patiriamo streso pasekmės? 
  • Kokie streso mažinimo būdai? Tėvų vaidmuo saugant vaikų psichinę ir fizinę sveikatą.


Tėvystė – sunkus darbas ar kupinas iššūkių gyvenimo nuotykis?

0000-00-00Andromeda Kurbatovienė

Šiuolaikinio gyvenimo tempo ir bendravimo su vaikais kokybės ryšys, pasekmės. Socialinio spaudimo įtaka renkantis auklėjimo ir ugdymo strategijas. Naujausių technologijų įtaka santykiams ir sveikatai. Vaikų psichologinio atsparumo stoka ir psichikos sveikatos sutrikimų beik kitų socialinių bei psichologinių problemų rizika (alkoholio, narkotikų vartojimas, ankstyvi lytiniai santykiai ir kt.). 

  • Tėvystė – sunkus darbas ar kupinas iššūkių gyvenimo nuotykis?
  •  Su kokiais sunkumais susiduria šiuolaikiniai tėvai? 
  • Kokį žmogų svajojame užauginti? 
  • Koks auklėjimo stilius padėtų tai įgyventi? 
  • Kiek tėvai turi įtakos vaiko gyvenimo scenarijui? 
  • Pagrindiniai efektyvaus bendravimo su vaikais principai, konfliktų sprendimo būdai (pagal D. J. Siegel, T. P. Bryson, A. Faber, E. Mazlish. R. Dreikurs ir kt.).                                                                                                 


Nematomas vaikų pasaulis (arba apie tai, ko suaugusieji net nepastebi) (I dalis)

2019-03-05Diana Būtienė

Būti vaiku nėra lengva, nes nuolatos tenka prisitaikyti prie suaugusiųjų keliamų reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, ką ir kiek daro suaugusieji, vaikai vis tiek randa laiko svarbiausiems reikalams. Tiesiai prieš suaugusiųjų nosį jie susikuria savo slaptąjį vaikišką pasaulį – čia vaikai mokosi, kaip reikia gyventi, ir formuoja įgūdžius, būtinus perėjimui į suaugusiojo gyvenimą. Mokymuose bus pristatomas egzistencinis požiūris į vaikystę ir vaiko raidą, analizuojami skirtingo amžiaus vaikams būdingi pomėgiai, interesai, vaikus traukiantys užsiėmimai ir jų psichologinė prasmė:

I dalis:

  • Egzistenciniai vaikų psichologijos aspektai;
  • Kaip lopšinės ir tradicinės pasakos formuoja vaiko svarbiausius gyvenimo orientyrus?
  • Kaip ir kodėl vaikai kuria savo vietą namų aplinkoje bei santykių sistemoje?


Nematomas vaikų pasaulis (arba apie tai, ko suaugusieji net nepastebi) (II dalis)

2019-03-12Diana Būtienė

Būti vaiku nėra lengva, nes nuolatos tenka prisitaikyti prie suaugusiųjų keliamų reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, ką ir kiek daro suaugusieji, vaikai vis tiek randa laiko svarbiausiems reikalams. Tiesiai prieš suaugusiųjų nosį jie susikuria savo slaptąjį vaikišką pasaulį – čia vaikai mokosi, kaip reikia gyventi, ir formuoja įgūdžius, būtinus perėjimui į suaugusiojo gyvenimą. Mokymuose bus pristatomas egzistencinis požiūris į vaikystę ir vaiko raidą, analizuojami skirtingo amžiaus vaikams būdingi pomėgiai, interesai, vaikus traukiantys užsiėmimai ir jų psichologinė prasmė:

II dalis:

  • Ko ir kodėl vaikas bijo namuose bei nepažįstamose vietose?
  • Kodėl vaikus traukia šiukšlynai?
  • Kodėl vaikas nori turėti „brangenybių dėžutę“, „slėptuvę“, „kolekciją“?
  • Kodėl vaikai pasakoja „baisias istorijas“ ir eina į „baisias vietas“?

      Kodėl vaikai stato „namą“?



Sudėtingas vaikų elgesys, atvejų analizė

2019-03-21Aušra Kurienė

Išskirtiniai praktiniai mokymai, tėvams, auginantiems įvairaus amžiaus vaikus, besiremiantys atvejų analize. Tėvai sužinos dėl kokių priežasčių vaikai gali elgtis netinkamai, įsisąmonins savo reagavimo būdus, sužinos, ką tėvai galėtų padaryti, kad padėtų vaikams įveikti probleminį elgesį. Mokymų metu dalyviai turės galimybę iškelti sau aktualius klausimus, papasakoti apie sudėtingas situacijas, iškylančias santykyje su vaiku. Lektorės profesionalumas leidžia situacijas pamatyti kitu kampu, pritaikyti psichologijos dėsnius, keičiant nemalonias situacijas į palankias. 

  • Probleminio vaikų elgesio supratimas. 
  • Rekomenduotinas suaugusiųjų elgesys, siekiant padėti vaikui. 
  • Atvejų analizė.


Kai vaikai „varo iš proto”: kaip nubrėžti ribas

2019-04-16Diana Būtienė

Ribų nustatymas – vienas iš sunkiausių dalykų tėvų gyvenime. Susidūrimas su vaikų pasipriešinimu ir nenoru priimti taisykles ar reikalavimus neretai sukelia frustraciją, kartais priverčia jaustis bejėgiu, nesugebančiu, „blogu“ žmogumi.

Tai teoriniai – praktiniai mokymai tėvams, norintiems įgyti pasitikėjimo savimi, išmokti patiems ir padėti vaikams ugdyti savikontrolę, nuoseklumą, sugebėjimą priimti netinkamo elgesio pasekmes.

Mokymus sudaro 2 dalys: 

  • Teorinis įvadas: 4 ribų nustatymo žingsniau.
  • Atvejų analizė.


Registracija ir kainos
Suskleisti
Noriu rinktis kelis modulius, ar jų tvarkaraščiai suderinti tarpusavyje?

Taip, Jūsų patogumui grafikas išdėstytas tokia tvarka, kad paskaitos (temos) iš tam tikro modulio nesidubliuotų. Paskaitų tvarkaraštį galite pasižiūrėti skiltyje Tvarkaraštis.

Nuo kokio amžiaus galima mokytis Psichologijos mokykla360?

Psichologijos mokykla360 skirta suaugusiems asmnenims.  

Dažniausiai užduodami klausimai

Turite klausimų apie psichologijos studijas?
Susisiekite, mielai patarsime!

Sonata Lygnugarienė Psichologijos mokyklos vadovė

sonata@psichologijosmokykla360.lt
+370 691 63000 Kur vyksta paskaitos?
Sekite mus:FacebookYoutube

Arba užduokite mums klausimą užpildydami šią formą:

Siųsti klausimą