Šiuo metu 10-okai renkasi mokymosi dalykus, kuriuos mokysis 11-oje ir 12-oje klasėse A ir B lygiu, o kai kurių dalykų bus galima atsisakyti iš viso. Kadangi ši tema yra aktuali ir mano pačios namuose, man ne tik kaip dešimtokės mamai, bet ir iš profesinės pusės, pasidarė labai smalsu, kaip šį pasirinkimą supranta paaugliai ir kokiais argumentais vadovaujasi darydami sprendimus. Paklausiau 10-okų ką jie apie tai mąsto, kiek jiems tai yra svarbu ir kokią įtaką šie pasirinkimai turės jų ateičiai. Atsakymai nenustebino, tačiau ir nenudžiugino. Dažniausi atsakymo variantai buvo:
- Rinksiuos pagal dėstomo dalyko mokytoją (suprask, nepatinka mokytojas, tai ir dalyko nesirinksiu).
- Atsisakysiu tų dalykų, kurie man sunkiai sekasi, gaunu mažus balus, nenoriu gadintis vidurkio.
- Rinksiuos tai, kas man sekasi ir ką patinka mokytis - taip pasikelsiu vidurkį.
- Rinksiuos pagal specialybę, į kurią planuoju stoti.
- Žiūriu, kokių dalykų vidurkius ims universitetai, pagal tai ir spręsiu.
- Dar nežinau, pasirinksiu ką nors, dar neapsisprendžiau, daug apie tai negalvoju.
Baigti universitetai savaime durų neatidarys?
Supratau, kad, anaiptol, ne visi mokiniai suvokia, jog šiame jų gyvenimo tarpsnyje, iš esmės, prasideda būsimos karjeros planavimas. Kol kas daugelis savo pasirinkimus sieja tik su stojimu į aukštąsias mokyklas, kas tampa savaiminiu tikslu. Tik nedaugelis kelia sau tokius klausimus kaip:
- Ką veiksiu, kai baigsiu studijas?
- Ką darysiu, kai įgysiu specialybę?
- Ar žinau kaip atrodys mano darbo diena?
- Kokių kompetencijų prireiks, kad gaučiau norimą darbą?
- Kaip galiu jų įgyti studijų metu?
Liūdniausia, man pasirodė tai, kad dažnu atveju prioritetas yra ne būsima profesija, o tiesiog noras įgyti aukštąjį išsilavinimą, net nesigilinant per daug į specialybę. Kartais tikslu tampa konkretus prestižinis universitetas, atsirinktas pagal reitingus, dar geriau - studijos užsienyje, kai net nesvarbu, kokia tai bus šalis ar koks universitetas, o studijos pasirenkamos pagal tai kur bus lengviausia įstoti.
Kartais tikslu tampa konkretus prestižinis universitetas, atsirinktas pagal reitingus, dar geriau - studijos užsienyje, kai net nesvarbu, kokia tai bus šalis ar koks universitetas, o studijos pasirenkamos pagal tai kur bus lengviausia įstoti.
Susidaro įspūdis, jog moksleiviai nori įgyti profesiją, apie kurią gali papasakoti tik iš savo susikurto įsivaizdavimo, galbūt, matyto filmuose ar serialuose, nuogirdų, apie tai, kad „ten daug moka", tačiau niekaip nepagrįsto konkrečiomis žiniomis ar sąmoningumu.
Kada yra tinkamas metas pradėti galvoti apie savo būsimą profesinį kelią?
Laimingi tie, kurie dar nuo vaikystės aiškiai žino, ko nori iš gyvenimo ir ką jame nori veikti. Tačiau pripažinkime - šią dovaną gauna ne kiekvienas.
Daugeliui reikia stabtelti ir pabandyti į šiandienos pasirinkimus pasižiūrėti su smalsumu ir paieškoti tikrų, galbūt kartais ir nepatogių, atsakymų, kurie ateityje paklos kelią sėkmingam profesiniam keliui. Tai sakau ir kaip HR srities žmogus, ir kaip mama.
Daugeliui reikia stabtelti ir pabandyti į šiandienos pasirinkimus pasižiūrėti su smalsumu ir paieškoti tikrų, galbūt kartais ir nepatogių, atsakymų, kurie ateityje paklos kelią sėkmingam profesiniam keliui. Tai sakau ir kaip HR srities žmogus, ir kaip mama. Puikiai suprantu, kad tada, kai kažką nuspręsti turi mano vaikas, aš šalia esu tam kad:
- Palaikyčiau, o ne nurodinėčiau ką ir kaip jam mokytis ar dirbti.
- Paskatinčiau prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus, o ne kažkieno kito primestus.
- Padrąsinčiau eiti savo keliu, nepaisant to, kad jis ne visada bus lengvas ar pinigais nuklotas.
- Įkvėpčiau ieškoti atsakymų pačiam - kantriai, nuosekliai ir sistemingai dirbant, o nesivaikant greitos šlovės, nes tik taip yra įgyjama patirtis ir kompetencijos plačiąja prasme.
Kalbant apie praktinius patarimus, kiekvienas vaikas yra individualus ir nebūtinai yra viena visiems pritaikoma taisyklė, tačiau planuojant savo profesinį kelią dar mokykloje, aš rekomenduočiau:
- Skirti laiko savo profilio apgalvojimui, link kokių mokslų natūraliai linksta širdis - ar tai humanitariniai mokslai, gamtos, gal tikslieji, o gal menai? Kokios pamokos patinka? Kodėl? Kas sekasi gan lengvai, o kur reikia įdėti daugiau pastangų, pasimokyti papildomai?
- Apgalvoti dalykus, kurie atrodo įdomūs už mokyklos ribų. Kokią literatūrą skaito? Kokias laidas ar filmus žiūri? Kokia informacija natūraliai patraukia akį plačiame informacijos sraute? Kokios veiklos patinka laisvalaikiu? Kokius būrelius lanko?
- Susirasti informacijos apie studijų kryptis, kokias studijas siūlo mokymosi įstaigos. Tai padės susidaryti platesnį studijų galimybių vaizdą. Apie daugybę studijų krypčių, moksleiviai net nėra girdėję.
- Išsianalizuoti kokius dalykus mokytųsi, jeigu pasirinktų vieną ar kitą specialybę. Apie ką tai? Kiek lengva tai suprasti dabar? Ar tai atrodo įdomu? Ar aišku kas tai per disciplinos?
- Pasirinkti keletą dalykų, kurie atrodo įdomūs, išsianalizuoti kaip vyksta priėmimas, kaip skaičiuojami konkursiniai balai ar yra stojamieji egzaminai ir pan.
- Pagal tai susidėlioti savo mokymosi dalykų planą 11 - oje ir 12 - oje klasėse, pasirinkti konkrečius mokymosi dalykus, galbūt ieškoti papildomos pagalbos mokantis ar sprendžiant susidariusias spragas.
- Žinoti, kad šis planas yra tik planas, jis gali keistis ir tai yra labai normalu, tačiau padarius šiuos namų darbus, jau yra išryškinamas vaizdas, koks bus ateinančių dviejų metų mokymosi kelias.
Ieškoti galimybių kaip „pasimatuoti" pageidaujamą profesiją realybėje:
- Galbūt aplinkoje yra pažįstamų žmonių, kurie dirba tokį ar panašų darbą - pasikalbėti apie šios profesijos subtilybes, su kokiais iššūkiais susiduria darbe, kaip atrodo darbo diena, kas džiugina, o kas nelabai.
- Aktyviai dalyvauti savanorystės projektuose - puikus būdas ugdyti savo kompetencijas, įgyti labai įvairios ir naudingos patirties bei smagiai praleisti laiką, praplėsti savo pažinčių ratą ar susirasti naujų draugų.
- Paieškoti galimybių įsidarbinti dominančioje srityje vasaros atostogų metu arba pasisiūlyti nemokamai praktikai. Tai bus puiki galimybė pamatyti „virtuvę" iš vidaus, bei įgyti patirties ir žinių konkrečioje srityje.
- Jeigu vis dar lieka abejonių ir klausimų ar tikrai einu ten, kur ir noriu būti - kreiptis į karjeros konsultantus, kurie padės išsigryninti stipriąsias asmenines savybes bei lengviau atrasti tinkamą kryptį.
Padėkime vaikams rasti savo autentišką profesinį kelią. Juk norint skinti saldžius sėkmingos karjeros vaisius ir turėti prasmės jausmą dirbant mylimą darbą neišvengiamai teks suprasti savo prigimtinį pašaukimą.
Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!
)
