Tarptautinio kapitalo įmonė VS Lietuviško kapitalo įmonę? Kandidato akimis.

Ar ieškantieji darbo vis dar mieliau renkasi užsienio kapitalo bendroves? Ką rodo Atranka360 tyrimų rezultatai?

Prieš maždaug 15 metų tarptautinės įmonės statusas tiesiog „magiškai“ padėdavo pritraukti kandidatus. Šiai dienai tarptautinės įmonės statusas vis dar atkreipia kandidatų dėmesį, bet sprendimą siųsti CV ar priimti darbo pasiūlymą lemia visai kiti faktoriai. Du metus iš eilės kartojami Atranka360 tyrimai rodo, kad svarbiausia kandidatui pats darbo pobūdis, atlygis, galimybė tobulėti bei įmonės reputacija. 

Iš 24-ių išvardintų veiksnių, kurie skatina priimti darbo pasiūlymą, galimybė dirbti tarptautinėje įmonėje užima tik 22-ą vietą. Tad pats faktas, jog žmonės aklai eis dirbti į tarptautinę įmonę, vien todėl, kad ji tarptautinė - visai nepagrįstas. 

Pirmiausia, kandidatai eina dirbti, kai darbo funkcijos jiems patinka, kai mato realizacijos ir tobulėjimo galimybę, lūkesčius atitinkantį atlygį, sau priimtiną įmonės kultūrą. Tai svarbiausi momentai keičiant darbą.

Tarptautinės įmonės turi lyg savaime suprantamą nuostatą – „iš principo ten viskas gerai“.

Užsienio kapitalo įmonės, dažnu atveju, savyje talpina svarbiausius žmonėms faktorius. Ir tai jau tampa suformuota nuostata, jog tokioje įmonėje bus geras psichologinis klimatas, darni aplinka, saugumo, stabilumo pojūtis, jausmas, kad Tavimi rūpinasi, aiški karjeros perspektyva, gera mokymosi sistema, teisinga atlygio sistema su papildomomis naudomis. 

Lietuviškos įmonės ir jų veikimo principai mums yra matyti, todėl atrodo „pasenę“, o užsienio darbdavių naudojami metodai mums suvokiami kaip „naujoviški“. Nors, naujoviškus metodus, inovacijas pasitelkia lygiai taip pat ir lietuviško kapitalo įmonės. 

Užsienio darbdavys be savo „inovatyvaus“ įvaizdžio taip pat dažnai gali pasigirti ir didesniu finansiniu pajėgumu – investicijomis į darbo aplinką, priemones, papildomo motyvavimo galimybes.

Bet ar visiems tinka „ten viskas gerai“? Kokius neigiamus aspektus girdime iš kandidatų, dirbusių tarptautinėse kompanijose? 

• Visų pirma - per daug žmonių. Socialinė aplinka - ne tokia individuali, nes ne visus pažįsti ir pan. Esi tik mažas sraigtelis didelėje organizacijoje;
• Darbo principai yra labai aiškiai išdėstyti - funkcijos, procesai, tad mažiau vietos lieka saviraiškai, savo indvidualumui atskleisti;
• Karjeros galimybės -  kartais kandidatai šį aspektą įvardina kaip minusą, mat ateidamas dirbti, esi supažindinamas su karjeros galimybėmis - tai yra, būdamas junior, puikiai žinai, kad iškart neperšoksi į skyriaus vadovo poziciją, nes turi nueiti visą procesinį kelią: junior-regular-senior-team lead. Ir tai ne visiems tinka;
• Girdime ir tokių komentarų: ,,Tie kas sukosi didelėj tarptautinėj „mašinoj“, nebemoka dirbti be aiškių, korporatyvinių procesų.’’ ;
• Norint priimti sprendimą, įvesti kažką naują, ar tiesiog nusipirkti „tušinuką“ turi gauti leidimą ir patvirtinimą. Tai dažnu atveju labai ilgai užtrunka, velkasi ir galiausiai sprendimai nusitęsia mėnesių mėnesiais.;

Mūsų patirtis rodo, kad ir tarptautinėse įmonėse dirba įvairaus tipo vadovai. Yra ir labai prastų pavyzdžių: kai prieš užsienio investuotojus, manipuliatyvūs generaliniai Direktoriai atsiskleidžia teigiamai - „atitinkantys“ įmonės standartus, tačiau kasdienėje darbo aplinkoje, su savo komanda pasireiškia visiškas vadovo autoritarizmas, kuomet darbuotojai neįvertinami ir net bauginami.

Kol kas įmones – tiek Lietuviško kapitalo, tiek užsienio, valdo žmonės – ne dirbtinis intelektas. Tad pirmiausia, reikia žiūrėti: kas stovi už vairo? Koks generalinis direktorius, kokia vadovų komanda. Nes bet kokią gerą sistemą gali sugadinti prastas vadovas ir atvirkščiai.

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Viktorija Gvozdaitė