Kas Lietuvos įmones skatina dirbti skaidriau?

Informacijos šaltinis Delfi: https://bit.ly/2Cy6H5I​ 

Šešėlinės pajamos išlieka viena aktualiausių ekonominių problemų Lietuvoje. Nepaisant ekonomikos augimo bei ministerijų ir mokesčių inspekcijos taikomų prevencinių priemonių, šešėlis šalyje traukiasi lėtai. Ypač problemiški išlieka statybų ir transporto sektoriai, o atlyginimai vokeliuose vis dar gana įprasti. Vis dėlto šalies verslininkai, vertindami ateities perspektyvas, mano, jog šešėlis gali pastebimai susitraukti jau greitu metu. Tam, pasak jų, didelės įtakos turi sparčiai augantis vartotojų sąmoningumas, kintanti verslo kultūra bei pačių verslininkų iniciatyvos, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Statybų sektorius – vis dar vienas problemiškiausių

Ekspertų vertinimu, bendra šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia per 2 mlrd. eurų, o vien statybų versle slepiasi geras trečdalis šios sumos. Šis sektorius yra viena iš keturių sričių, kuriai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2018-aisiais skyrė ypatingą dėmesį, siekdama sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mąstą. Vien per pirmąjį 2018 m. pusmetį VMI statybų įmonėse atliko 248 kontrolės veiksmus, kurių metu priskaičiuota 1,18 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių. 

Vis dėlto, statybinės įrangos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės UAB „Cramo“ vadovo Dariaus Norkaus teigimu, pastaraisiais metais statybų sektoriuje galime stebėti ir teigiamus pokyčius. „Nors vis dar kalbama apie slepiamus mokečius, neapskaitytas pajamas ir atlyginimus vokeliuose, ši situacija keičiasi. Galima išskirti pagrindinius faktorių, kurie prisideda prie pokyčių: tai didėjantis darbuotojų sąmoningumas, užsienio investicijų įtaka bei rinkos dalyviai, kurie savo pavyzdžiu skatina kitus. Norėdamos laimėti konkurencinėje kovoje dėl darbuotojų ir klientų, įmonės turi gręžtis į besikeičiančią verslo kultūrą ir savo veiklos modelį pritaikyti prie rinkos tendencijų. Ilgojoje perspektyvoje įmonės skaidrumas teigiamai veikia tiek mikro, tiek makro lygiu“, – komentavo jis.

Pasak D.Norkaus, situaciją keičia ir įvairios pačių įmonių iniciatyvos. „Buvome vieni iš pirmųjų savo srities atstovų, prisijungę prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos. Šiandien vien šia iniciatyva domisi vis daugiau rinkos dalyvių, tad yra pagrindo tikėti, kad skaidraus verslo idėjos gali paskatinti iš šešėlio pasitraukti vis daugiau statybų sektoriaus žaidėjų, – teigė UAB „Cramo“ vadovas.

Prie skaidrumo prisideda ir skaitmenizacija

Šiandien vis daugiau pažangių ir inovatyvių įmonių, suprantančių pakitusias verslo normas, pasuka skaitmenizacijos link. Pritaikydamos šiuolaikines technologijas versle, įmonės ne tik sukuria daugiau komforto klientams, bet ir skaidrina savo verslą. Taksi vairuotojų bei pavežėjų tinklo „eTaksi“, kuris praėjusiais metais prisijungė prie iniciatyvos „Baltoji banga“, rinkodaros vadovės Eglės Urbonaitės manymu, verslas, norėdamas išlikti, turėtų žengti kartu su pasikeitusiu gyvenimo tempu ir sparčiai besivystančiomis technologijomis. Kaip tik todėl įmonė diegia naujus technologinius sprendimus, susijusius su mobiliaisiais atsiskaitymais, kurie keleivių vežimo sektorių padarys dar skaidresnį.

„Tam, kad prisitaikytų, verslas turi būti atviras naujoms idėjoms ir moderniems sprendimams, gebėti perimti sėkmingas patirtis iš užsienio. Atkeliavusi vakarietiška verslo kultūra pradėjo formuoti socialinės atsakomybės vystymą, tapo svarbu ne tik pelnas, bet ir darbuotojų bei visuomenės gerovė, jų edukacija. Manau, kad Lietuvos verslo kultūros pokyčiai yra teisingame kelyje“, – sakė ji. Įmonės sukurta elektroninė nuomos platforma padeda klientams valdyti skirtingus statybos objektus, vykdyti kaštų apskaitą bei rinkti statistinę informaciją apie naudojamą techniką. Tai jau pasiteisino statybų sektoriuje pirmaujančiose Skandinavijos šalyse, todėl neabejojama, jog ji bus plėtojama ir vis plačiau naudojama, juk ir Lietuvoje nuo 2020 m. liepos 1 d. BIM bus privaloma taikyti projektuojant ir statant naujus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis. „Skaitmeniniai sprendimai jau pasiteisino statybų sektoriuje pirmaujančiose Skandinavijos šalyse, todėl neabejojame, jog jos bus plėtojama ir ateityje. Skaitmeniniai sprendimai prisideda prie efektyvesnių konstrukcinių sprendimų, sumažina projekto planavimo ar įgyvendinimo klaidų skaičių, ir, žinoma, taupo pinigus, o tai visada yra svarbi paskata skaidriam veiklos vykdymui“, – teigė D.Norkus.

Skaidrios įmonės laimi kovą dėl geriausių darbuotojų

Turbūt retas darbuotojas, galėdamas pasirinkti tą patį atlygį, rinktųsi „vokelį“ vietoj legaliai mokamo darbo užmokesčio. Kaip teigia personalo atrankos įmonės „Atranka360“ Vilniaus padalinio vadovė Lolita Paragytė-Agejeva, anksčiau vienas pagrindinių kandidatų pageidavimų buvo darbas būtent užsienio kapitalo įmonėse, tikintis, kad bent jau jos ir mokės konkurencingą atlyginimą, ir tai darys skaidriai. Tačiau šiandien to tikimasi ne tik iš tarptautinių kompanijų.

„Tendencijas diktuoja rinka, todėl visi žaidėjai, norėdami konkuruoti, turi paisyti tam tikrų taisyklų. Visi mato ir jaučia, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui, stiprėja kova dėl talentų, todėl samprata, kad renkasi tik darbdavys, labai keičiasi. Tai skatina vietines įmones konkuruoti kitais būdais, ne tik atlyginimo dydžiu, todėl diegiami skaidrumo standartai, skiriama daugiau dėmesio gerai psichologinei atmosferai, ieškoma papildomų darbuotojų motyvavimo būdų. Taigi galiu drąsiai teigti, kad pastaruoju metu įvyko daug džiugių pokyčių darbdavių suvokime apie tai, kas svarbiausiai kandidatams ir darbuotojams“, – teigė personalo atrankų ekspertė.

Anot jos, šiandien kandidatų, ypatingai akcentuojančių norą dirbti tarptautinio kapitalo įmonėse, yra mažuma. Tačiau daugelis prieš kandidatuodami kruopščiai atlieka įmonės tyrimą: peržiūri rekvizitų duomenis, socialinius tinklus, paieškos internete rezultatus, atsiliepimus bei skundus, ir tik tada sprendžia, ar norėtų ten dirbti.

Pasak jos, „Atranka360“ šiemet atliko tyrimą, kurio metu 564 dirbantys respondentai buvo apklausti apie veiksnius, skatinančius arba trukdančius kandidatuoti ar priimti darbo pasiūlymą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 44 proc. potencialių darbuotojų atsisako kandidatuoti, jeigu trūksta informacijos apie įmonę, 81 proc. nekandidatuoja, jei įmonės reputacija būna prasta ir net 96 proc. kandidatų atsisako toliau dalyvauti atrankoje ar priimti darbo pasiūlymą, jeigu su jais nepgarbiai elgiamasi pokalbio metu. „Konkuruojant dėl talentų įmonės kapitalas tapo ne tiek svarbus, kiek aukšti etikos standartai, pagarba darbuotojams, patraukli vidinė kultūra bei skaidrumo politika, o taip pat – kaip visa tai atsispindi viešoje erdvėje“, – kalbėjo „Atranka360“ Vilniaus padalinio vadovė.

Jei norite susipažinti su Atranka360 atlikto tyrimo rezultatais, kviečiame susisiekti: info@atranka360.lt, arba tel.: +370 638 33360.

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!