Kaip išvengti klaidų derybose dėl atlyginimo?

Pastebėjome, jog sulaukus klausimo: „Kokie Jūsų finansiniai lūkesčiai?“, vieni kandidatai į šį klausimą atsako žaibiškai, o kiti – suglumę pradeda garsiai galvoti, rinkti argumentus ar net teisintis dėl įvardinto atlygio. 

Kodėl taip yra?

Pirmiausia, skiriasi kandidatų statusas. Vieni ieškosi darbo patys ir turi didelį poreikį gauti darbą, kiti yra „medžiojami“. Antra, ieškantiems darbo atsakyti „teisingai“ - išties sudėtinga, kai trūksta išsamios informacijos apie laukiamas atsakomybes ar darbo funkcijas. Trečia, nėra žinoma, kokie finansiniai atlygiai vyrauja darbo rinkoje už panašią poziciją. Ketvirta, skirtingo tipo asmenybės, turi skirtingą požiūrį į šį klausimą. 

Kelios situacijos, kada tarp kandidato ir darbdavio įvyksta nesusikalbėjimas dėl atlygio už darbą.

1. Kandidatai sutinka dirbti už mažesnį (iki 30 %) nei realiai tikėjosi darbdavio įvardintą atlyginimą, vildamiesi, jog po bandomojo laikotarpio bus įvertinti ir gaus didesnį ar proporcingai augantį nuo pasiektų rezultatų. Toks mąstymas būdingas darbštiems, tikslų ir rezultatų siekiantiems žmonėms bei kandidatams, kuriems atrodo, jog ši darbo pozicija – jų svajonių darbas. Jei tokiems darbuotojams atlyginimas, kaip tikėtasi nebus keliamas, dirbant nusivylimas tik augs, o rezultatai laikui bėgant negerės.

Kandidatams patariame vengti daryti išankstines prielaidas, jog pagal nutylėjimą atlyginimas, gerėjant rezultatams, bus keliamas. Darbo pokalbyje derėtų konkrečiai klausti, ar bus galimybė kilti atlygiui? Nuo ko tai priklauso? Kokia įmonės politika šiuo klausimu ir pan.

2. Kandidatai būsimam darbdaviui įvardina norimą atlyginimą 30 - 60 % didesnį nei šiuo metu uždirba ar apskritai, kiek tokia pozicija yra vertinama darbo rinkoje. Taip daro tie kandidatai, kurie pasąmoningai nenori nieko keisti, o sumą vis tiek turi įvardinti. Arba kandidatai, kurie yra viskuo patenkinti, o darbo pasiūlymą priimtų vedini tik itin ryškaus finansinio skirtumo.

Tokia situacija sutinkama su ypatingai rinkoje geidžiamais profesionalais ar su šiuo metu „deficitinėmis“ pozicijomis. Kitu atveju, darbdavys rinksis kandidatą, kurio lūkesčiai yra adekvatūs rinkoje egzistuojantiems atlygiams. Praktika rodo, jog jei darbdavys svarsto tarp dviejų kandidatų, dažnu atveju laimės tas, kurio lūkesčiai atlygio atžvilgiu - mažesni.

3. Kandidatai savo atlyginimą įvardina ne atsižvelgiant į darbo pobūdį ar savo turimas kompetencijas, bet pagal savo turimas išlaidas kasdieniniame gyvenime. Tokie argumentai, kad man reikia uždirbti konkrečią sumą, nes turiu paskolą, automobilį lizingu ir pan. itin neprofesionaliai suskamba derybose su darbdaviu. 

Patariama vengti bet kokių pokalbių apie savo asmenines išlaidas, kalba turi suktis tik apie atsakomybę, užduotis, keliamus tikslus pozicijai, turimas kompetencijas, unikalias patirtis, sukurtas ar planuojamas sukurti vertes kompanijai.

Kaip rasti pusiausvyrą ir nepasiklysti realybėje?

Pusiausvyrą dažniausiai randa realistiškai nusiteikę kandidatai, kurie adekvačiai save vertina, žino savo stiprybes, kompetencijas, rinkos situaciją ir ką gali pasiūlyti darbdaviui, todėl jie greičiausiai ir gauna darbo pasiūlymus.

Galime pastebėti, jog atlyginimas kinta su kintamomis kompetencijomis. Gal Jūs įgijote svarios patirties ir jau nesate tame pačiame taške, kaip pradėjote dirbti? Gal išradote efektyvų būdą per tą patį laiką padaryti dvigubai daugiau? Gal sukūrėte įmonės racionalizacijos planą? Yra daug būdų „ieškoti didesnio atlyginimo“. Svarbu kalbėtis su esamu darbdaviu, o jei esama situacija nesikeičia - visada galima apsidairyti, kas vyksta aplinkui.

Jei Jums norėtųsi, kuo adekvačiau įsivertinti savo finansinius lūkesčius - kviečiame į konsultaciją, kurios metu išanalizuosime Jūsų situaciją ir patarsime kaip derybose tinkamai save atstovauti.

Maloniai laukčiau Jūsų laiško giedre@atranka360.lt ar skambučio +370 690 33360.

Giedrė Viršilienė, Karjeros ir personalo atrankų vadovė

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Karolina Morkūnaitė