Susižavėjimas arba dar kitaip simpatija, galima sakyti, yra stipriai susijusi su aureolės efektu (angl. halo effect), kai pagal vieną ar kelias teigiamas charakteristikas yra sprendžiama apie visą visumą. Kitaip tariant, susidarę teigiamą nuomonę pagal vieną kandidato savybę, likusio pokalbio metu nesąmoningai ieškome daugiau tai patvirtinančių elementų ir, žinoma, randame! Prisimenate atvejus, kai iš pradžių žmogus ypatingai patiko, buvome sužavėti, tačiau vėliau, darbinėje veikloje jis mus nuvylė. Kodėl taip atsitinka? Pateikiame kelis pavyzdžius:
Pirmiausia, mums patinka į mus panašūs žmonės. Tad ir kandidatas mums patinka, kai yra į mus panašus, kai sutampa mūsų vertybės, elgesio maniera, kai turi tokį patį kalbos žodyną ar požiūrio kampą. Tačiau atrankas vykdantis darbuotojas dėmesį turi atkreipti į tai pozicijai keliamus reikalavimus bei prisiminti komandą su kuria turės dirbti kandidatas.
Ką daryti, kad „pabėgtume“ nuo subjektyvaus vertinimo, kai pagal vieną ar kelias teigiamas, įspūdį padariusias, savybes pradedame spręsti apie geresnius kandidato darbo sugebėjimus bei kompetencijas?
Kad galėtume pasitikrinti ar esame objektyviame kelyje reikia savistabos.
Panašūs patarimai galioja ir kandidatams dalyvaujantiems atrankos pokalbiuose. Kaip jiems „nepasimauti ant“ žavingo pirmojo darbdavio įspūdžio, jau kitame straipsnyje!
Mamos diena – puiki proga pakalbinti koleges – mamas (mūsų nedideliame kolektyve jų net 5), pasidalinti jų mintimis apie darbą ir motinystę, kylančius sunk
Per darbo pokalbius j