Mamos kalba: gyvenimo - darbo balansas, sunkumai ir sukauptos patirtys.

Kolegės – mamos (mūsų nedideliame kolektyve jų net 5), dalinasi mintimis apie darbą ir motinystę, kylančius sunkumus, emocijas ir patirtis. Kokios jos skirtingos, tačiau kartu ir kokios panašios... Koks šiltas tampa žvilgsnis, kai pokalbis pasisuka apie vaikus ir mintys nuklysta į prisiminimus. Atrodo, net oras sutirštėja nuo jausmo... Kviečiame skaityti visas esamas ir būsimas mamas ir, žinoma, tėčius. :) 

Gyvenimo – darbo balansas, kai esi mama? Kas labiausiai padeda, galbūt turite sėkmingo balanso formulę?

Domantė – šviežiausia mūsų komandoje esanti mamytė į darbo rinką grįžusi visai neseniai. „Grįžus į darbą, grįžta ir savirealizacija, asmeninė veikla ir laikas sau. Tačiau po darbo spaudi gazą namo, nes esi be proto išsiilgęs vaiko... Žongliravimo ir planavimo yra labai daug, tačiau kas augina vaikus, ypatingai mažiukus, kurių nei minutei vienų palikti dar negalima, turbūt jau yra pripratę, kad kitaip ir būti jau negali“ - šypsosi Domantė.

Du berniukus auginanti Dovilė sako, kad jokiomis formulėmis nesivadovauja ir savo vaikams suteikia laisvę patiems spręsti ir priimti sprendimus savarankiškai. Išklausyti ir pagelbėti, kada to labiausiai reikia, bei turėti mažų tradicijų, kurios praskaidrina dieną: „Pamenu su savo mažyliu turėdavome dainą - kai užpuldavo sunkumai ar kokios neigiamos emocijos man arba jam – mes ją klausydavome ir šokdavome, gaila, kad tai tęsėsi iki kol jam suėjo 10 m. reikės priminti ir dabar.“- sako Dovilė. 

O štai trijų vaikų mama Ernesta taisyklę darbui-balansui užtikrinti turi: „Žinomas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, yra įvardijęs auksinę sėkmingo balanso taisyklę – 8x8x8. Paroje yra 24 valandos, jos pasidalija į 3 aštuonetus: 8 val.darbui, 8 val. gyvenimui ir 8 val. miegui. Kai įsisąmonini šiuos skaičius, darosi labai paprasta balansuoti. Mes visi turime ribotą laiką savo gyvenime, todėl kam jį skirsime – tik mūsų pačių pasirinktų prioritetų klausimas.“ 

Jai antrina ir apie disciplinos paieškas taip pat kalba ir 4 vaikus auginanti Gintė: „ Kai esi karjeros pradžioje ir nori jos siekti intensyviau, labai sunku suderinti šeimos, vaikų ir darbo interesus. Kažkas vis tiek nukenčia - miegas? Rūpestis savimi? Būni su vaikais fiziškai, bet psichologiskai Tavęs šalia jų nėra? Hobiai? Kažkas dingsta iš Tavo gyvenimo. Galbūt labiausiai padėtų disciplina ir suvokimas, kad yra laikas darbui ir yra laikas šeimai, namams.“

„Idealiausia mamai, auginančiai vaikus, darbas iki pietų arba bent viena diena savaitėje nedarbo, kad galėtų pasirūpinti vaikais, šeima, buitimi... Dirbti mamoms reikia - kai turi kuo daugiau reikalų, tai ir daugiau padarai, jauti savirealizaciją bei pasitenkinimą gyvenimu. Viskas suderinama, tik reikia noro – ir karjera, ir vaikų auginimas“ – sako Jurgita.

Ernestos šeima

​Sunkumai grįžtant į darbą po vaiko priežiūros „atostogų“? 

Vidinis nerimas ir įtampa, kylantys iš noro suderinti darbą su sergančio vaiko priežiūra, kaltės jausmas, palikus mažylius su aukle, mintys, kad galbūt galėjai pasistengti labiau – tokiomis mintimis dalinosi kolegės. „Tačiau, laikui bėgant, buvo vis paprasčiau - nežinomybė virto į patirtis, atėjo supratimas, kad visi šie dalykai yra laikini. Todėl tiesiog priėmiau viską kaip yra ir nerimas ilgainiui išnyko. O kai mama rami, tuomet ir darbai lengviau nusidirba, ir vaikai laimingi“ - sako Ernesta.

Grįžtant į darbą nerimą jautė tikrai ne visos. 

„Gal nesu visiškas standartas, nes man grįžti tikrai nebuvo sunku. Aš tikrai labai labai labai norėjau grįžti į darbą. Taip pat darbo pobūdis, kuriame yra daug lankstumo ir nuostabus kolektyvas, leidžiantis jaustis užtikrintai, suteikė visą informaciją, palaikė ir leido lengvai įsivažiuoti. Vaiko priežiūros metu dalyvavau įmonės šventėse, išvykose, užeidavau kavos į biurą, tai padėjo palaikyti santykį ir grįžus į darbą jaustis tikrai savam“ - šypsosi Domantė.

"Pamenu savo karjeros pradžią, kuomet sūnui buvo 4 metai ir aš  labai norėjau darbo personalo srityje, tai 7 val. ryto atvesdavau sūnų į darželį ir pati 50 kilometrų važiuodavau į darbą" - prisimena Jurgita. 

Domantės šeima

​Kokios mintys apie pokyčius vaiko priežiūros atostogų sistemoje, ko pasigedote? Ką patartumėte darbdaviams? Ko trūksta norint sėkmingai derinti motinystę ir karjerą?

„Su visais trimis vaikais turėjau galimybę matyti sistemos pokyčius -  stebino, kad viskas sutvarkyta taip, jog moterys būtų atitrauktos nuo darbo rinkos ilgam periodui, be pasirinkimo anksčiau grįžti į darbą. Džiugu, kad šiuo klausimu jau yra matomi pokyčiai. Darbdaviams patarčiau labiau pasitikėti mamomis ir duoti laisvę veikti. Jokie mokymai neišmokys geriau nei motinystė laiko planavimo įgūdžių, projektų valdymo, „multitaskingo“ ir atsakomybės. Tikriausiai nei pas jokį kitą darbuotoją nepamatysite tokių „degančių akių“ ir tiek energijos, kaip pas darbuotoją, grįžtančią po vaiko priežiūros atostogų” – sako Ernesta.

Jai antrina Dovilė: „ Man pasisekė. Darbas, kurį tuo metu dirbau, leido dieną susidėlioti taip, kaip man tinka labiausiai.“

Gintė pažvelgia į situaciją kitu kampu: „Manau, jog covidinė situacija ypatingai pasitarnavo mamoms/tėčiams,auginantiems mažus vaikus. Įvyko tokios permainos darbdavių mąstyme, kad niekas net negalėjo pagalvoti. Darbdaviai buvo priversti išbandyti nuotolinio darbo modelį ir įsitikinti, kad žmonės dirba. Ir dirba gerai be kvėpavimo į nugarą.“  Pamąsčiusi dar prideda: „ Didelės kompanijos tikrai galėtų įrengti mini vaikų kambarėlius – mamai žinant, kad vaikas šalia, motyvacija išauga n+k kartų dirbti darbdavio labui.“

Jurgita su vyru ir vaikais

​Dėl ko įspėtumėte būsimas mamas? 

Gintė:  „Nebijoti padaryti 2 metų darbinės pertraukos! Stipriai sergant vaikui imti nedarbingumą, o nesiplėšyti į visas keturias puses.“

Ernesta: „Palinkėčiau nusiraminti, nes kas benutiktų namuose ar darbe – ir tai praeis. Nereikia „plėšytis“ tarp darbo ir motinystės. Abu šie dalykai yra jūsų gyvenimo dalis, ir kad ir kaip atrodytų keista, šie dalykai nekonkuruoja tarpusavyje, jeigu mes patys nesupriešiname jų.“

Dovilė: „Nepergyventi dėl grįžimo į darbą kol esate su savo vaikučiu, mėgautis kiekviena diena ir akimirka. Dabar tiek daug galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba dalinai nuotoliniu, būtinai aptarkite šias galimybes su darbdaviu, kad būtumėte rami.”

Domantė: „Visų istorijos labai individualios, neskubėkit įsigyventi į kitų mamų patirtis ir elgtis pagal jas, pačios jaučiat ir žinot kaip jums geriausia.“

Ką apie Jūsų karjerą galvoja vaikai? 

“Vaikai žino, kad mano karjera yra mano pačios pasirinkimas ir kad  profesnis kelias bei savirealizacija yra svarbi mano gyvenimo dalis. Šeimoje laikomės nuostatos, kad negyvename vieni DĖL kitų, o gyvename vieni SU kitais, o tai reiškia, kad tiek mama, tiek tėtis, tiek patys vaikai yra laisvi rinktis ką jiems veikti, kuo būti ir kokių tikslų siekti savo gyvenime. Karjera padeda man jaustis gyvenime patogiau, laisviau, geriau ir labiau savimi pasitikėti. Manau, vaikai tai jaučia” – šypsosi Ernesta. 

„Vyresnysis sūnus labai domisi, kaip man sekasi darbe,, kaip elgtis per darbo pokalbį ir panašiai. Mažylis stebi mano emocijas, jei mama šypsosi – vadinasi viskas gerai“ – sako Dovilė. Žvilgsniu nuklydus į prisiminimus, prideda: „ Kai sūnus buvo mažas ir lankė darželį, tai labai norėjo, kad mano darbas būtų šalia jo. Vis sakydavo, kad galėčiau auklėtoja būti arba valytoja, kad tik šalia būčiau...“ 

„Jie džiaugiasi dėl to, ką esu sukūrusi, bet taip pat džiaugiasi ir pilnai turėdami mane. Patikėkite, jiems mažiausiai svarbu Jūsų karjeros statusas, jei grįžusi po darbo tiesiog griūnate i lovą be jėgų, arba užriaumojate ant vaikų, nes tiesiog nebelaiko nervai ir visos dienos įtampa tenka atžaloms“ – sako Gintė. 

​Gausi Gintės šeima

Ir pabaigai

„Jau vyresniame amžiuje pradedi suprasti, kad tas laikas, kuomet auga tavo vaikai, praeis ir viskas -  jo nebesugražinsi, todėl dabar man norisi išbūti jame 100%“ – sako Gintė.

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Viktorija Gvozdaitė