Ieškau darbo. Kuo čia dėtas Facebook‘as?

Turbūt atsakysite – niekuo. Kodėl apskritai verta galvoti apie savo socialinius tinklus, jei ieškote darbo, nesusijusio su medijomis? Kam įdomus buhalterio Facebook‘as? Koks skirtumas ką viešina savo Instagram‘e administratorė? Bet ar esate garantuoti, kad taip pat mano ir būsimas darbdavys?

2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, 92% darbdavių teigė, kad jie naudojasi socialiniais tinklais, ieškant naujų darbuotojų. O net 71% darbdavių - kad patikrina kandidatų socialinių tinklų profilius prieš priimant į darbą. Daugiau nei pusė darbdavių prisipažino, kad nepriėmė kandidato į darbą būtent dėl to, ką pamatė jų socialinių tinklų paskyrose.

Šios apklausos buvo vykdomos Amerikoje. Kaip galvojate, ar Lietuvoje yra kitaip? Lietuvoje tradiciniai paieškos metodai greičiausiai vis dar kiek populiaresni, tačiau – jei darbdavys ieško kandidatų socialinėje erdvėje, būsimą darbuotoją irgi gali vertinti pagal tai, kas yra matoma socialinių tinklų paskyrose. 

Ko mano paskyrose gali ieškoti darbdavys?

Pagalvojame apie tai ar ne - bet viską, ką viešiname (nenustačius specialių privatumo nustatymų) savo socialiniuose tinkluose, mato ne tik mūsų draugai - mato visi. Tame tarpe ir būsimi darbdaviai. Taip, galime ginčytis, kad ne pagal socialinių tinklų turinį, sukurtą laisvalaikiu, darbdavys turėtų spręsti apie kandidato kompetencijas. Čia atsiranda ir jautrūs etikos klausimai – ar išvis darbdavys turi teisę domėtis asmeniniu kandidato gyvenimu? Juk socialiniuose tinkluose galima rasti informacijos ir apie šeimyninę padėtį, lytinę orientaciją, religiją ir kitus aspektus, kurie tiesiogiai su darbu nesusiję, tad darbdavys neturėtų net ieškoti tokios informacijos.

Vis tik darbdaviai/atrankų specialistai socialiniuose tinkluose nesistengia rasti kompromituojančios medžiagos. Dažniausiai tai yra viena iš priemonių geriau pažinti kandidato asmenybę - ar tai linksmas anekdotų mėgėjas, jautrus kačiukų mylėtojas ar aršus kovotojas prieš medžių jo rajone kirtimą. Sutikite, tai juk geriau padeda susidaryti įspūdį apie asmenybę, nei hobiai, išvardinti CV.

Kita priežastis, dėl kurios atrankų specialistai ieško daugiau informacijos apie kandidatus, tapo itin aktuali pastaraisiais metais. Jeigu anksčiau Jus kviesdavo į gyvus darbo pokalbius, dabar vis dažniau kalbina telefonu ar paskiria video pokalbį. Žinoma, taip patogiau ir greičiau abiems pusėms. Tačiau atranką vykdantis žmogus tokiu būdu turi susidaryti įspūdį apie kandidatą su daug mažiau vizualinės informacijos. Tad labai dažnai, ypač, jei CV nėra nuotraukos, natūraliai norisi matyti su kuo bendraujama. O tam tikroms pozicijoms (pvz., kur reikia su šypsena aptarnauti klientus), išvaizdos kriterijus yra labai svarbus. 

Kaip savo soc. tinklų paskyras panaudoti savo naudai?

Nei darbdaviai, nei atrankų specialistai, lankydamiesi kandidatų profiliuose, nesiekia rasti neigiamos informacijos. Priešingai – dažniausiai ieškoma patvirtinimo, kad kandidatas savo CV parašė tiesą ir pirminis įspūdis apie jį atitinka realybę. 

Vienas iš socialinių tinklų – LinkedIn jau ir Lietuvoje tampa populiariu darbo paieškos įrankiu. Dauguma darbdavių LinkedIn prilygina gyvenimo aprašymui, o kitas socialinės žiniasklaidos svetaines, tokias kaip „Facebook“ ir „Instagram“ laiko asmeniškesnėmis. Tad net ir gavę jūsų gyvenimo aprašymą, atrankų specialistai gali užsukti į LinkedIn profilį, kur:

• galima rasti jūsų kolegų atsiliepimų apie jus;
• matyti jūsų aktyvumą ir kontaktų ratą (jei kandidatuojate į poziciją, kur megzti ryšius ypatingai svarbu);
• matyti jūsų komentarus ar įrašus profesinės srities temomis ir pan.

Išnaudokite tai. Kurdami turinį savo socialiniuose tinkluose, jūs kuriate savo kaip profesionalo įvaizdį. 

Net jei esate darbo rinkos naujokas ir kandidatuojate į, tarkime, administratoriaus (-ės) poziciją, dar nesijaučiate drąsiai rašant profesinius įrašus ar komentuojant kitų straipsnius, savo įvaizdį galite lengvai paversti profesionalesniu atliekant socialinių tinklų higieną:

• Jei turite LinkedIn profilį, įsitikinkite, kad nurodytos darbovietės ir išdirbtas laikotarpis sutampa su tuo, ką nurodėte CV.
• Nereikia ištrinti savo Facebook paskyros. Užteks peržiūrėti savo profilyje matomą informaciją (įrašus, nuotraukas) ir paslėpti tai, kas skirta draugams. Galbūt pirmame kurse vakarėlio nuotraukos atrodė žavingai, bet kai esate 35-erių ir kandidatuojate į vadovo pareigas, jos atrodo kitaip.
• Savo pagrindinės profilio nuotraukos pasirinkimu galite sudaryti patikimo žmogaus įspūdį, nepriklausomai nuo to, ar nuotrauka iš atostogų, ar daryta per gimtadienį. Jei sunku išsirinkti, paklauskite draugų, kurioje nuotraukoje atrodote ne seksualiausiai, o taip, lyg ką tik pasakėte kažkam komplimentą ir vieną gavote atgal.
• Kandidatuojate į kūrybingumo reikalaujančią poziciją? Pasidalinkite savo darbais/mintimis socialiniuose tinkluose.
• Norite parodyti, kad turite daug interesų, esate žingeidus? Savo išklausytų kursų/ perskaitytų knygų sąrašą geriau pateikite savo profilyje, nei pridėkite papildomą puslapį prie CV. 
• Draugiško ir bendraujančio žmogaus įspūdžio niekas kitas geriau nesudarys nei pats bendravimas – atsakykite į komentarus po savo įrašais, mandagiai komentuokite kitus.
• Būsima darbovietė ieško tų pačių vertybių žmogaus? Parodykite tai. Pavyzdžiui, įmonė vykdo daug gamtosauginių akcijų, Jūs taip pat tam pritariate – dalinkitės tai skatinančiu turiniu, dalinkitės savo asmenine patirtimi ar patarimais.

Žinoma, turbūt sakyti nereikia, kad sukurti neegzistuojančią asmenybę vien tam, kad gautumėte darbą – nėra geras sprendimas. Nei Jums, nei darbdaviui ilgalaikėje perspektyvoje tai neišeis į naudą.

Ko viešai neskelbti savo socialinių tinklų paskyrose?

Galvodami apie vaikų pirmuosius žingsnius internete, iš karto įsivaizduojame pavojus – per daug atvirumo, gali būti nesaugu. Patys nebesame naivūs, tačiau dažnai užsimirštame ir dalinamės įvairiu turiniu, negalvodami kas ir po kiek laiko jį dar matys.

Nors kalbėjome, kad atrankų specialistai ir darbdaviai specialiai neieško neigiamos informacijos kandidatų socialiniuose tinkluose, statistika rodo, kad dažnai ten pamato dalykų, dėl kurių apsigalvoja ir kandidatui darbo nepasiūlo. 

Kokie dalykai, pagal prieš keletą metų atliktą apklausą, labiausiai atbaido darbdavius?

• Provokuojančios ar netinkamos nuotraukos, vaizdo įrašai ar informacija: 40%
• Informacija apie tai, kad vartoja alkoholį ar narkotikus: 36%
• Diskriminaciniai komentarai, susiję su rase, lytimi, religija ir kt.: 31%
• Sąsajos su nusikalstamu elgesiu: 30%
• Melas apie kvalifikaciją: 27%
• Prasti bendravimo įgūdžiai: 27%
• Blogi atsiliepimai apie ankstesnę įmonę ar kolegas: 25%
• Neprofesionalus slapyvardis: 22%
• Kandidatas dalijosi konfidencialia ankstesnių darbdavių informacija: 20%
• Melas apie neatvykimą į darbą: 16%
• Per dažnai skelbiamas turinys: 12%

Socialiniai tinklai gali daug atskleisti apie kandidatą ir tai, ar jis tinkamas konkrečiai įmonei. Iš vienos pusės – tai nuostabus papildomas įrankis greičiau pažinti kandidatams. Iš kitos – tai gali būti nesusijusios su karjera informacijos perteklius, kuris padarys įtaką darbdavio sprendimui. 

Nauji tyrimai rodo, kad atrankų specialistams ir darbdaviams reikia būti atsargiems, nes tik maža dalis informacijos, randamos apie kandidatus internete, numato jų veiklos rezultatus. Pavyzdžiui, kai kandidatų socialinių tinklų profilius vertino specialiai apmokyti atrankų specialistai (apmokyti ignoruoti su darbu nesusijusią informaciją) ir nemokyti specialistai, nei vienos grupės kandidatų vertinimai tiksliai nenumatė kandidatų darbo rezultatų („LinkedIn“ nepateko į tyrimo sritį.)

Ką tai sako kandidatams? Kad savo socialinių tinklų paskyrų ignoruoti negalima. Galbūt Jūs jau pamiršote ko ten galima paskaityti ar pamatyti, šiandien visai kitaip mąstote, kitaip elgiatės. Tačiau specialistas, radęs tokią informaciją internete, to nežinos. 

Tad jau šiandien skirkite pakankamai laiko savo soc. tinklų higienai – taip išvengsite nesusipratimų, kurie gali apsunkinti Jūsų karjeros kelią.

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Eglė Baranauskienė

Mano LinkedIn paskyra