Kokių kompetencijų reikės ateityje?

Jei norisi žinoti, ko reikės ateityje, kad išliktume sėkmingi ir reikalingi darbo rinkoje, kviečiame susipažinti Atranka360 vadovės Gintės Žilinskienės ekspertinėmis įžvalgomis apie darbuotojų kompetencijų svarbą, spartų technologijų žengimą į darbo rinką ir mūsų profesinį tobulėjimą, trunkantį visą gyvenimą.

Kompetencijų reikalingumą diktuoja pats gyvenimas. Svarbu įsisąmoninti, kad besikeičiančioje ir lanksčioje darbinėje aplinkoje kompetencijos yra riboto galiojimo ir nuolat turi būti sutvirtos papildomomis žiniomis ir įgūdžiais. Tikslas – ne išsiugdyti kokią nors statišką kompetenciją, o nepertraukiamai domėtis kaip ją tobulinti/patobulinti ir tokiu būdu kurti vertę ne tik darbdaviui, bet ir sau ateities rinkoje. Nors ir sparčiai vyksta skaitmenizacija, žmonės vis dar bendrauja su žmonėmis, o ne su robotais, todėl darbdaviams labai svarbu, kad jo darbuotojas gebėtų produktyviai bendradarbiauti, konstruktyviai elgtis sudėtingose ir netradicinėse situacijose, greitai ir tiksliai dirbti bei sugebėti prisitaikyti pasikeitus verslo krypčiai. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pavienių, “plikų” žinių užtenka retais atvejais. Šalia specifinių profesinių žinių labai svarbūs ir efektyvaus darbo gebėjimai bei komandiškumo įgūdžiai.

Praeityje vyravo tokios kompetencijos, kurios buvo labai panašios į prieš tai išvardintas, tik kompetencijų “svoris” buvo mažesnis. Galėjai būti mažiau kompetentingu, bet vis tiek laikyti save sėkmingu darbo rinkoje. Tų pačių rezultatų galėdavome pasiekti išnaudodami daug mažiau energijos.

Skaitmenizacija mus įstatys į aiškius sprendimų algoritmus, tad liks tik teisingai vykdyti šias funkcijos ir nenukrypti nuo kurso. Iš kitos pusės bus tokių darbo sričių, kuriose priešingai – vyraus visai kitokios kompetencijos. Tai vizionierių kompetencijos. Jie pamatys tai, kas nematoma plika akimi, jie ras netikėtų sąsajų ir iš pirmo žvilgsnio nederančių elementų sukurs kažką naujo. Jie žaibiškai mąstys, tuo pat metu suvoks situacijos esmę, kontekstą bei gebės apjungti emocinę ir loginę informaciją, atsiribojant nuo individualaus ego (subjektyvumo). Jie kurs sistemas, o daugelis žmonių bus tų sistemų dalis. Ateityje, matyt, bus dvi svarbiausios kompetencijos: vizionieriaus elgesys bei prisitaikančiojo ir tinkamai funkcionuojančiojo sistemoje, elgesys. Bet čia dar tolimoje ateityje :) 

Norint ugdyti ne "bazinius", o sudėtingesnius įgūdžius (kūrybiškumą, kritinį mąstymą, problemų sprendimą) - pirmiausia reikėtų suvokti, kad pradžių pradžia yra šeima ir joje diegiamos “bazinės” mąstymo ir elgesio schemos. Tačiau švietimo sistema daro milžinišką įtaką ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, nes nuolat kalama į galvą, jog svarbiausia - pažymys.  Manau, teisinga yra tokia sistema, kuri orientuojasi ne į žinias, o į įgūdžius, kaip tas žinias galima būtų pritaikyti praktikoje, ką nors sukuriant ar sprendžiant problemines situacijas. Liūdna, kai besimokantieji sako, jog gyvenimas - sau, mokslai sau. Žmonėms reikia visur matyti prasmę.

Ko reikia sėkmingai karjerai? Kalbėti apie sėkmingą karjerą be subjektyvumo, mano nuomone, neįmanoma. Kas vienam yra karjeros viršūnė, kitam - tik pirmas etapas. Čia jau individualaus požiūrio klausimas. Žinoma, visuomenėje vyrauja toks posakis - "lipti karjeros laiptais aukštyn”. Tokios vienpusiškos nuostatos ne vienam sugadino gyvenimą. Tikrai esame matę, kuomet puikus specialistas, tapęs grupės vadovu per vieną dieną gali tapti “blogu” darbuotoju. Vadovauti grupei reikia visai kitokių kompetencijų, tai lyg atskira profesija. Tad karjera į viršų nebūtinai turi tapti sėkmingos karjeros tikslu. Karjera - tai profesinis tobulėjimas, trunkantis visą gyvenimą. Tai aistringas gilinimasis į sau įdomią sritį, veikimas joje. Tokia kryptis reikalauja daugiau kantrybės ir sąmoningų veiksmų, bet duoda nepalyginamai didesnį pasitenkinimą ir rezultatą.

Ar mokymo įstaigos ugdo "karjeristus"? Pastebiu, kad ateina jaunimas su įsitikinimu: “Aš viską galiu, moku, padarysiu, ir tarsi jau padariau”, o su tokia nuostata atsiranda nepagrįstas didelio atlygio ir aukštos pozicijos lūkestis. Tačiau yra jaunimo ir su kitokiu požiūriu: jie “geria" į save visas galimybes, rodo iniciatyvą bei teisingai pasveria, kokią vertę sukuria įmonei, ir ką mainais gali iš jos gauti. Tokios nuostatos nuosaikesnės ir brandesnės. Juk viskam - savas laikas. 

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Gintė Žilinskienė

Mano LinkedIn paskyra