Personalo atrankos

Kai atlyginimo negana: darbdaviai ieško naujų būdų, kaip pritraukti talentus

2019 Vasario 27

Informacijos šaltinis Delfihttps://bit.ly/2ECL7PF

Intensyvėjant kovai dėl talentų darbo rinkoje, šalies darbdaviai traukia sunkiąją artileriją – plečia motyvavimo priemonių spektrą darbuotojams. Pusryčiai į ofisą, darbo bei atostogų derinimas užsienio šalyse, pramogų erdvės ar sofos poguliui – vienos iš nuolat kintančių priemonių prisivilioti darbuotojų. Dar ne taip seniai darbdavių koziriu buvo ir privatus sveikatos draudimas, kuris šiuo metu yra tapęs ne išskirtinumu, o norma darbinantis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Populiarėja daugelyje sektorių

Darbo rinkoje aršiai konkuruojant dėl specialistų, darbdaviai yra priversti pasiūlyti darbuotojams šį tą daugiau nei atlyginimą. Personalo paieškos ir atrankos kompanijos „Atranka360“ Vilniaus padalinio vadovė Lolita Paragytė–Agejeva pastebi, kad darbdaviai jau supranta, kad renkasi ne vien jie, bet ir kandidatai, todėl stengiasi išnaudoti visus įmanomus motyvavimo būdus tiek talentų pritraukimui, tiek ir jų išlaikymui. Vienas iš jų – sveikatos draudimas. „Dažniausiai sveikatos draudimo paslaugomis naudojasi daugiausiai kapitalo turinčios ir didžiausias apyvartas darančios korporatyvinės įmonės. Taip pat ryškėja ir kitas įmonių tipas – startuoliai, aktyviai siūlantys savo darbuotojams šią pridėtinę vertę“, – pasakoja L. Paragytė-Agejeva.

Informacinių technologijų (IT), telekomunikacijų, draudimo, bankininkystės, inžinerijos – tokie sektoriai, pasak personalo atrankų specialistės, skiria daug dėmesio darbuotojų prisitraukimui, o sveikatos draudimu apdraustas personalas jau nieko nestebina.

„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo sveikatos draudimo žalų skyriaus vadovės Dalios Čižaitės-Gabės teigimu, sveikatos draudimo šalyje augimas yra ženklus. 2017 m. ši rinka augo 14,5 proc., o 2018 m. net 23 proc.


Nuo sporto klubų iki rimtų tyrimų

Pasak atrankų specialistės Lolitos Paragytės-Agejevos, sveikatos draudimą darbovietėje labiausiai vertina tie darbuotojai, kurie jį jau turėjo ir yra pripratę prie jo teikiamos vertės. Diagnostikos, gydymo, profilaktikos, reabilitacijos, vaistų įsigijimo, skiepų, odontologinio gydymo bei įvairių sveikatingumo paslaugų išlaidos, patirtos tiek valstybinėse, tiek privačiose klinikose – visa tai kompensuojama, jei darbuotojas yra apdraustas savanoriškuoju sveikatos draudimu. Lietuvoje susiformavusi norma, kad valstybinėse įstaigose, norint patekti pas gydytoją specialistą, tenka visų pirma apsilankyti pas šeimos gydytoją ir tik tada, gavus siuntimą, galima užsiregistruoti specialisto konsultacijai. Dažnai tokios konsultacijos gali tekti gerokai palaukti, o jei tai ūmi liga arba ligos paūmėjimas – svarbus kuo skubesnis gydytojo įvertinimas. Tokiu atveju dažnas pacientas kreipiasi į privačias klinikas arba pasirenka mokamą konsultaciją valstybinėje įstaigoje.

Kaip teigia draudimo ekspertė Dalia Čižaitė-Gabė, privačiose klinikose privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojama tik bazinė konsultacijos kaina, o kainos skirtumą tarp pagerintos paslaugos kainos ir teritorinių ligonių kasų (TLK) kompensuojamos dalies, dar kitaip vadinamos priemoka, moka pats pacientas. Arba, jei privati klinika nėra sudariusi sutarties su TLK, pacientas turi sumokėti visą paslaugos kainą.


Pacientams, turintiems papildomą sveikatos draudimą, tokias paslaugas apmoka draudimo bendrovė. Apdraustieji gali pasidomėti, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su konkrečia draudimo bendrove. Ekspertai pabrėžia ir tai, kad tam tikrais atvejais, jei gydymo įstaiga neturi tokios sutarties, apdraustasis gali už paslaugas susimokėti savo lėšomis ir vėliau jas susigrąžinti iš privatų draudimą teikiančios bendrovės. Radiologinės diagnostikos paslaugas visoje Lietuvoje teikiančio tinklo „Affidea Lietuva“, bendradarbiaujančio su daugeliu privatų sveikatos draudimą siūlančių bendrovių, atstovas Paulius Stravinskas pastebi, kad už atliktus kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar kitus tyrimus atsiskaitančiųjų privačiu sveikatos draudimu per metus išaugo kone trigubai: nuo 0,5 iki 1,5 proc.

„Fiksuojame augimą klientų, kurie už paslaugas atsiskaito privačiu sveikatos draudimu. Manome, kad įtakos tam turi ir darbdavių suteikiama pridėtinė vertė darbuotojams ir pačių žmonių suinteresuotumas rūpintis savo sveikata“, – teigia P. Stravinskas.

Nauda ir darbdaviui

Be privalumų darbuotojams, specialistai pabrėžia ir sveikatos draudimo naudą darbdaviams. Pasak L. Paragytės–Agejevos, taip yra skatinamas darbuotojų lojalumas ir kuriamas teigiamas kompanijos įvaizdis. „Dažniausiai naujai atėjusieji darbuotojai iš karto sveikatos draudimu nebūna draudžiami, nes tam, kad pradėtų galioti šis naudų paketas, darbuotojas turi išdirbti tam tikrą laiką, pvz. 6 mėn. ar metus“, – aiškina atrankų specialistė. „Atranka360“ atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad net 81 proc. ieškančiųjų darbo nekandidatuotų į įmonę su bloga reputacija. Kompanijoms, suteikiančioms sveikatos draudimą, patariama apie tai skelbti viešai ir naudoti šią informaciją įvaizdžio formavimui bei paversti ją korporatyvinės komunikacijos dalimi.

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Lolita Paragytė - Agejeva

Lolita Paragytė - Agejeva

Mano LinkedIn paskyra
Daugiau įrašų...

Atranka socialiniuose tinkluose: